Naujienų srautas

Verslas2019.05.07 12:00

Vežėjai kritikuoja siūlymą didinti vairuotojų atlyginimą iki 2 minimalių algų: darbuotojai galiausiai uždirbtų mažiau

Tolimųjų reisų vairuotojai, priėmus sprendimą, kad jų darbo užmokestis turi siekti sumą, kuri būtų lygi dviem minimalioms mėnesinėms algoms (MMA), galiausiai uždirbtų mažiau, perspėja vežėjai. Anot jų, galimas ir kitas variantas – vežėjai paprasčiausiai pasitrauks iš Lietuvos.

Lietuvos vežėjų sąjunga atliko daugiau kaip 100 Lietuvos transporto įmonių ir 600 vairuotojų apklausą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomo dviejų minimalių atlyginimų reikalavimo įtakos jų darbui ir rodikliams. Kaip parodė tyrimas, mokestinė našta transporto įmonėms taptų nepakeliama, todėl jie būtų pasiryžę ja dalintis su darbuotojais.

Apklausa atskleidė, kad minimalaus atlyginimo padidinimas iki dviejų minimalios mėnesinės algos uždarbių  neišvengiamai priverstų mažinti vairuotojams išmokamus dienpinigius, tad jų pajamos „į rankas“ mažėtų keliais šimtais eurų, nes kitu atveju įmonės finansinis balansas taptų neigiamas.

Kaip rodo apklausa, šiuo metu tarptautinių reisų vairuotojų gaunamas atlygis be mokesčių vidutiniškai siekia 1300–2000 eurų. Didesnę dalį šios sumos sudaro dienpinigiai.

Anot LVS generalinio sekretoriaus, „Krautomos“ direktoriaus Sigito Žiliaus, apklausoje dalyvavę vežėjai mato dvi išeitis – mažinti darbuotojų atlyginimus ir kitas sąnaudas arba iškelti verslą į palankesnes šalis, pavyzdžiui, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, kur iki šiol galioja vieno minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamų dienpinigių sistema.

„Įmonės darbo vieta [įvedus 2MMA koeficientą] pabrangsta beveik 400 eurų. [...] Mūsų atveju, įmonės, neturėdamos kur dėtis, būtų priverstos mažinti dienpinigių dalį, ši dalis privalo būti sumažinta, kitaip įmonės balansas jokiu būdu nebus teigiamas ir įmonė tiesiog nustos veikti“, – sako S. Žilius.

Lietuvos vežėjų sąjungos duomenimis, šiuo metu mūsų šalies tarptautinio transporto įmonėse dirba apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių ir 46 tūkst. vairuotojų iš kitų šalių. Apklausa vykdyta lietuvių ir rusų kalbomis. LVS neatmeta galimybės,kad pasirinkti į apklausą atsakyti rusų kalba galėjo ir Lietuvos piliečiai. Respondentų paklausta kaip jie vertintų galimus pokyčius.

Vairuotojų pozicijos išsiskyrė, paklausus, kas nutiktų su jų pajamomis, padidinus pagrindinę apmokestinamą atlyginimo dalį. 57 proc. vairuotojų įsitikinę, kad sumažėtų dienpinigiais išmokama atlyginimo dalis, todėl sumažėtų ir bendros pajamos.

32 proc. vis dėlto mano, kad darbdaviai bus priversti susitaikyti su padidėjusiomis išlaidomis, o vairuotojų gaunamos pajamos nesumažės.

Išsiskyrė respondetų, kurie atsakė rusų ir kurie atsakė lietuvių kalba, nuomonės, paklausus ar jie rinktųsi didesnę minimalią algą ir geresnes socialines garantijas ar didesnes pajamas „į rankas“.

75 proc. rusakalbių vairuotojų labiau nori gauti didesnes pajamas nei dvigubo dydžio minimalų atlyginimą. Didesnes pajamas vietoj didesnės algos rinktųsi 49,6 proc. lietuvakalbių.

Kiek didesnes socialines garantijas, bet mažesnes pajamas sutiktų gauti 50,4 proc. vairuotojų, kurie į apklausos klausimus atsakė lietuviškai.

„Vieniems aktualus geriau dabar didesnis atlygis nei kažkur ateityje. Kiti (tai surisčiau su Lietuvos vairuotojų, piliečių senėjimu, nes jaunimo neturime pakankamai, kad jie ateitų į profesiją) savo požiūrį, nuotaikas išreiškė tokiu būdu – maždaug pasidalino per pusę. Vairuotojai iš trečiųjų šalių prioritetą teikia dabartinei finansinei naudai.“, – komentuoja LVS socialinės politikos sekretorius, „Trasvelo“ direktorius Algimantas Konrusevičius.

Jis priduria – tikėtina, kad toks skirtumas atsirado, nes Lietuvos piliečiai rūpinasi savo pensijomis, o užsienio piliečiai į „Sodros“ senatvės pensiją, tikėtina, negalės pretenduoti.

A. Kondrusevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad šiandien tolimųjų reisų vairuotojų pajamos jau viršijo Vakarų valstybėse vyraujančias minimalias pajamas ir netgi artėja prie vidurkio.

„Šio sektoriaus atlyginimai ne tai, kad atitinka minimumą, bet juos gerokai viršija. 1300–2000 eurų pajamų yra pakankama paskata būti tame sektoriuje, tos profesijos atstovu“, – sako A. Kondrusevičius.

Jei įmonės vis dėlto nuspręstų pasitraukti iš šalies, kaip nurodome apklausos rezultatuose, daugiau nei 40 proc. vairuotojų iškilus bendrovės bankroto grėsmei pareiškė, kad bandytų išsaugoti darbo vietas ir įmonės nepaliktų, o 13 proc. netgi sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą.

Beveik ketvirtis respondentų keistų profesiją, nes turi kitą išsilavinimą, o šiek tiek mažiau – 22,7 proc. – emigruotų. „Jeigu ne Lietuvos, tai kaimyninių šalių įmonėse jie visada surastų darbą“, – apibendrina A. Kondrusevičius.

Vairuotojų klausta ir apie tai, kiek laiko per mėnesį jie vidutiniškai praleidžia namie ir kiek jo norėtų turėti, jei gautų galimybę. 62 proc. respondentų teigė 8 dienas ir daugiau praleidžiantys namuose, 20 proc. – 6 dienas, o 18 proc.  4 dienas ir mažiau.

Penktadalis vairuotojų pareiškė, kad jų labai netenkina reta viešnagė namie ir 39 proc. mano, jog grįžti galima būtų dažniau. Kiek netikėtai 40 proc. respondentų pareiškė, jog jiems pakanka laiko namie ir jie netgi sutiktų dirbti daugiau.

„Kai kurie vairuotojai pasirenka, sakyčiau, tokį darbo pobūdį – daugiau pabūti namuose, ypač vasarą, kai vyksta remontai, namų statybos. Mano įmonėje net tokia kaip ir epidemija yra, žmonės mažiau laiko praleidžia darbe“, – sako A. Kondrusevičius.

Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Rimanats Puronas skaičiuoja, kad, preliminariais skaičiavimais, pasitraukus transporto įmonėms, Lietuvos biudžetas prarastų daugiau kaip milijardą eurų mokesčių. Vien įsigyjant dyzeliną Lietuvoje pernai sumokėta 616 mln. eurų akcizo mokesčių, kurių daugiau nei pusė tenka tarptautiniams vežėjams. Apie 45 mln. eurų surenkama kelių vinječių mokesčio, o darbuotojų ir kiti mokesčiai sudaro dar bent kelis šimtus milijonų eurų.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi