Verslas

2019.05.07 11:18

Po nuostolingų metų Lietuvos bankas atsitiesė: prabilo apie aukso atsargas ir pasiruošimą krizei

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.07 11:18

Lietuvos bankas (LB) po nuostolingų 2017 metų, kada prarado 29,8 mln. eurų, 2018 metais atsitiesė ir valdomą finansinį turtą padidino 0,8 proc. arba 35,1 mln. eurų. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius priduria, kad LB yra visapusiškai pasiruošęs ekonomikos šokui, kadangi investicinis portfelis yra maksimaliai diversifikuotas ir apsaugotas.

Lietuvos banko finansinio turto valdymo rezultatai tiek 2018 metais, tiek per trejus praėjusius metus buvo teigiami – atitinkamai 35,1 mln. ir 53,2 mln. eurų.

Bendras 2018 metų finansinis pelnas, apimantis ir pinigų politikos operacijas, buvo 33, 6 mln. eurų, o į valstybės biudžetą pervesta 12,7 mln. eurų.

LB teigia, kad prie teigiamų rezultatų prisidėjo pradėtas taikyti pažangus rizikos pariteto metodas, kai investavimo rizika lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šlaitinių skaičiui.

„Praėję metai buvo sudėtingi, nes didėjo JAV palūkanos, krito akcijų ir daugumos kitų investicijų kainos. Tačiau susistiprėjęs JAV doleris ir taikant rizikos pariteto principai sudaryta strateginė investicinio portfelio struktūra padėjo pasiekti bendrą teigiamą grąžą“, – sako T. Garbaravičius bei priduria, kad 2018 metai buvo labai sudėtingi investuotojams tačiau LB pavyko investuoti sėkmingai.

Rrezervo tikslas – pasiruošti krizei ir užtikrinti LB nepriklausomumą

T. Garbaravičius teigia, kad pagrindinis rezervo tikslas užtikrinti, kad Lietuva turėtų pinigų rezervą nenumatytų finansinių krizių metu, „karo, maro ir kitų kataklizmų metu“.  Kitas tikslas – rezervas yra skirtas išlaikyti Lietuvos banko nepriklausomumą.

„Siekiame, kad uždirbta grąža iš investicijų padengtų LB veiklos išlaidas“, – sako T. Garbaravičius bei priduria, kad kol kas LB nepavyksta išsilaikyti iš investavimo, tačiau taikant tam tikrus pažangius investavimo būdus, tikimasi tai pasiekti ateityje.

Kaip vieną iš inovatyvių būdų investuoti T. Garbaravičius mini LB investicijas į akcijas. Anot jo, ilguoju laikotarpiu tai yra geras būdas didinti finansinę grąžą. Jis taip pat pat pažymi, kad daugelyje šalių centriniams bankams yra uždrausta investuoti į akcijas. 

„Vien tai, kad mes turime akcijas, yra labai didelis pasiekimas. Pasaulyje tik apie 30 centrinių bankų investuoja į akcijas ir jiems tai yra tabu. LB turi akcijas, įmonių obligacijas ir tai yra labai daug“ – mano T. Garbaravičius.

LB ekspertas pažymi, kad Lietuvos centrinis bankas yra išskirtinai skaidrus, kadangi nei vienas centrinis bankas pasaulyje tiek daug duomenų apie investavimą neatskleidžia.

Taip pat T. Garbaravičius priduria, kad LB yra visapusiškai pasiruošęs ekonomikos šokui, kadangi investicinis portfelis yra maksimaliai diversifikuotas ir apsaugotas.

LB valdo keturis portfelius

Lietuvos banko finansinis turtas, dažnai vadinamas užsienio atsargomis. Jis apima investicijas, nesusijusias su pinigų politikos įgyvendinimu.

Užsienio atsargas sudaro keturi portfeliai: investicinis, rezervų, trumpalaikis ir aukso.

LB turimas aukso portfelis sudaro 206 mln. eurų, rezervų fondas – 888 mln. eurų, trumpalaikis portfelis (valstybės iždo, TVF lėšos užsienio valiuta) – 172 mln. eurų bei investicinis portfelis – 3 mlrd. eurų.

Iš jų didžiausias yra investicinis portfelis – jis investuotojams išskaidant investicijų riziką ir siekiant kuo didesnės grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį,  kartu neviršijant 150 mln. eurų rizikos biudžeto. Rizikos biudžetas nustatomas su 95 proc. tikimybe, o tai reiškia, kad 150 mln. eurų ir diesni nuostoliai vidutiniškai gali būti patirti tik kartą per 20 metų.

T. Garbaravičius priduria, kad investicijų portfelio augimas pasiektas dėl aktyvaus jo valdymo. Taip pat, dėl taikyto investicijų rizikos pariteto, kuris apsaugojo investicinį portfelį nuo didesnių nuostolių. 

Kalbant apie rezervu portfelį, LB ekspertas pažymi, kad tai yra tikrų atsargų portfelis.

„Jame invertuojame į labai likvidų turtą, JAV vyriausybinius vertybinius popierius. Jo rezultatai priklauso nuo valiutos kurso svyravimo. Praėjusių metų dolerio kurso svyravimai buvo palankūs, tačiau kitais metais gali jau ir nebūti“, – sako T. Garbaravičus.

Jis taip pat pažymi, kad rezervų portfelį galima pavadinti portfeliu juodai dienai, nes jis yra labai likvidus, o jo vertė krizių metu nesumažėtų. 

Auksas augo stabiliai

LB bankas teigia, kad Jungtinės Karalystės bankuose laiko Lietuvos aukso atsargas, o aukso kaina pastaruosius keleris metus didėjo, kaip ir LB investicinė grąža. Didėjo ne tik jo vertė, bet buvo reikšmingos ir aukso palūkanos.

„Galima padėti aukso indėlį rinkose. Taip pat įmanoma auksą iškeisti į JAV dolerius ir juos po to investuoti“, – pastebi T. Garbaravičius.

Jis teigia, kad aukso palūkanos 2018 metais buvo kiek mažesnės nei 2016 – 2017. Tai įvyko todėl, kad aukso pasiūla yra padidėjusi. „Čia galime įžvelgti ir tam tikrų geopolitinių tendencijų. Auksą perka tos šalys, kurios dėl geopolitinių priežasčių didina savo portfelį. Kitos – tiesiog nusistačiusius, kad užsienio atsargose jų aukso atsargų dalis turi atitikti tam tikrą procentą.

Aukso investicijos buvo sėkmingos. Mūsų turimas aukso kiekis yra stabilus – tai 5,8 tonos. Jis aktyviai nekeičiamas stengiantis panaudoti vadinamas aktyvias palūkanas“, – aukso investavimo tendencijas vardijo ekonomistas.

Lietuvos bankas valdo daugiau kaip 5 mlrd. eurų vertės finansinį turtą ir 5,8 t aukso.

Finansinio turto paskirtis yra užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius bei finansinius sukrėtimus ir kitas ypatingas aplinkybes.