Verslas

2019.05.06 16:17

Dėmesio centre atsidūręs Skvernelio namas: kodėl premjeras nemoka NT mokesčio

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.06 16:17

Premjeras Saulius Skvernelis LRT TELEVIZIJOS rengiamų debatų metu pasižadėjo europarlamentarui Valentinui Mazuroniui parduoti Vilniaus rajone esantį nuosavą namą už 128 tūkst. eurų, tačiau pažado neįvykdė. Ekspertai paaiškino, kodėl prestižinėje vietoje esantis namas vertas tokios sąlyginai nedidelės sumos.

Praėjusią savaitę ketvirtadienio vakarą LRT vykusiuose prezidento debatuose V. Mazuronis pasipiktino, kad nei premjeras S. Skvernelis, nei ekonomistas Gitanas Nausėda nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.

V. Mazuronis teigė, kad minėtų asmenų NT turto vertė yra daug didesnė, negu nurodyta turto ir pajamų deklaracijoje, bei pasisiūlė už S. Skvernelio turto ir pajamų deklaracijoje nurodytą kainą nupirkti jo namą (S. Skvernelis VMI deklaravo, kad jo namo vidutinė rinkos vertė siekia 128 tūkst. eurų – LRT).

„Gerbiamas premjere, už tą jūsų deklaruotą kainą rytoj perku jūsų namą, parduokite“, – rėžė V. Mazuronis.

„Sutariam. Pirkite!“ – atšovė ministras pirmininkas bei pridūrė, kad prieš parduodant dar reikės atsiklausti žmonos.

Vis dėlto, penktadienio rytą S. Skvernelio štabo komunikacijos vadovas Skirmantas Malinauskas BNS pranešė, kad premjeras namo neparduos – neleido žmona.

„Džiaugiuosi, kad Valentinas Mazuronis praleido laimingą naktį. Vis dėlto mano žmona namo parduoti nesutiko“, – BNS sakė S. Skvernelis

Kokia reali namo vertė?

Vilniaus rajone, Smiglių kaime, šalia Neries esantis 203 kv. m. ploto S. Skvernelio namas pagal metinę turto deklaraciją, pateiktą VMI, yra vertas 128 tūkst. eurų (tiek premjeras deklaruoja išleidęs ir namo statybai). Pirtis – 1208 eurų, o žemės sklypo vertė  – 5792 eurų.

Pagal „Registrų centro“ (RC) pateiktą mokestinę vertę, kuri nustatoma kas penkerius metus, namo vertė siekia 94 tūkst. eurų, žemės sklypo – 35,8 tūkst eurų, o pirties – 1730 eurų. 

Premjeras LRT debatuose praėjusį ketvirtadienį teigė, kad deklaracijoje nurodyta buhalterinė namo vertė. Anot jo, būtent minėtus 128 tūkst. eurų jis ir išleido namo statybai.

„Ponas Valentinai, jei jūs pasisiuvote kostiumą ir sumokėjote 100 eurų, tai tas kostiumas ir vertas 100 eurų. Ar jūs galvojate, kad [...] gerbiamo, iškilaus politiko kostiumas bus parduotas už 500 eurų? Yra tokia realybė – deklaruojama ta suma, kuri realiai išleista, investuota“, – aiškino S. Skvernelis

Anksčiau jis taip pat yra teigęs, kad namo statybai buvo pasiėmęs 500 tūkst. litų paskolą (144,9 tūkst. eurų). LRT.lt aiškinosi, ar teisus premjeras, sakydamas, kad jo namo vertė yra lygi statybos darbų kainai. 

Turtą įvertino „Registrų centras“

„Registrų centro“ (RC) atstovas spaudai Mindaugas Samkus portalui LRT.lt teigė, kad nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paprastai nustatomos kiekvienais metais atliekant masinį vertinimą.

„NT masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką pagal patvirtintą metodologiją, naudojant NT registre ir duomenų bazėse sukauptus duomenis, yra įvertinama panašių NT objektų grupė, sudaromi verčių žemėlapiai“, – sako M. Samkus.

Anot jo, vidutinei rinkos vertei nustatyti įvertinama NT objekto buvimo vieta, naudojimo paskirtis, pastato savybės ir kiti veiksniai.

Tačiau verta pastebėti, kad nėra atsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, objekto naudojimo ir disponavimo apribojimų, suplanavimo, dizaino, vidaus apdailos ar kitų individualių savybių.

M. Samkus pažymi, kad nustatant pastato vertę, yra atsižvelgiama į aplinkinių namų sandorius. Jei NT rinkos kainos auga, rajonas, kuriame gyveni – plečiasi, tikėtina, kad NT vidutinė rinkos vertė taip pat išaugs. Todėl nėra tikslinga teigti, kad namo vertė atitinka tą sumą, kurią kainavo jį pastatyti. Ji priklauso nuo aplinkinių NT sandorių.

NT ekspertas paaiškina, kodėl turtas yra nuvertinamas

Nekilnojamo turto agentūros „Oberhaus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad įvertinti NT turto vertę galima keliais būdais, tačiau jei kalbame apie S. Skvernelio namą, jo įvertinimui greičiausiai buvo naudojamas lyginamasis metodas, kada kompiuteris, pagal turimus duomenis, pavyzdžiui, namo dydį, pastatymo metus, aplinkinius sandorius, – pateikia vidutinę rinkos vertę.

„Tai yra labai normali praktika, kuri naudojama visame pasaulyje“, – priduria ekspertas.

S. Vagonis taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad į NT mokestį yra įskaičiuojama tik pastato vertė, o žemės vertė, ant kurios stovi namas, nėra įskaičiuojama. Todėl jei namas yra labai prabangioje vietoje, tai jo vertė gali būti maža, tačiau žemės sklypas bus vertas didelės sumos.

„Žemės vertė nėra įtrauka į NT mokesčio sumą ir žemės mokestis yra mokamas atskirai. (…). Tikėtina, kad Registrų centras, skaičiuodamas statinio vertę, išskaičiuoja žemės vertę“, – sako S. Vagonis.

Paprašius įvardinti, už kiek galima būtų parduoti S. Skvernelio namą, S. Vagonis nesiryžo įvardinti sumos. Teigė, kad reikia pamatyti namą gyvai, pasižiūrėti dokumentus ir patikrinti aplinkui vykusius sandorius. „Taip paviršutiniškai negalima būtų vertinti, būtų tiesiog neprofesionalu“, – sako NT ekspertas.

Jis taip pat pastebi, kad jeigu individualaus namo vertinimą atlieka vertintojas, o ne kompiuteris, jis visada atsižvelgia į tai, kaip įrengtas namas, kokios medžiagos naudotos statyboms, koks namo išplanavimas ir funkcionalumas. Patikrinama, kaip sutvarkyta aplinka. Tuo metu Registrų centro vertinimą vykdo kompiuteriai ir į tokius faktorius jie neatsižvelgia, todėl ir NT turto vertė yra mažesnė.

„Registrų centro sistema mato tik tuos parametrus, kurie yra suvesti į Lietuvos kadastro sistemą. Kompiuterinė programa mato namo plotą, kokioje vietovėje jis yra ir dėl to kompiuteris paskaičiuoja ne rinkos vertę, bet vidutinę rinkos vertę.

Gali būti toje pačioje vietovėje namas laukuose, o kitas ant upės kranto. Ant upės kranto esantis namas bus brangesnis, tačiau kompiuteris to nemato. Jis tiesiog suskaičiuoja vidutinę vertę abiejų namų. Todėl tam tikrais atvejais geresni objektai yra nuvertinami“, – pabrėžia ekspertas.

Apmokestinamas 220 tūkst. eurų vertės ir brangesnis turtas

M. Samkus pažymi, kad masinio vertinimo metu nustatytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Remiantis S. Skvernelio VMI pateikta deklaracija, jo namo vertė siekia 128 tūkst. eurų. Tuo metu prabangaus NT turto mokesčio tarifas pradedamas skaičiuoti jei NT vertė viršija 220 tūkst. eurų. Tokiu atveju, taikomas 0,5 proc. metinis tarifas.

Jei NT turto vertė siekia 300 tūkst. eurų, bet neviršija 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Turtui virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 proc. tarifas.

VMI atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra 2304 NT objektai, kuriems yra taikomas NT mokestis, o kasmet į biudžetą iš NT mokesčio yra surenkama apie 1,5 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt