Verslas

2019.05.05 18:13

Šildymo sezonas jau baigėsi, skolos už šilumą – ne

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.05 18:13

Vilniaus gyventojai per šį sezoną už šildymą galėjo prasiskolinti beveik du milijonus eurų. Kituose didmiesčiuose sumos mažesnės, tačiau skolų svoris itin didelis – skaičiuojama, kad Lietuvoje už šilumą skola siekia 45 milijonus.

Šilumininkai sako, kad jų rankos surištos – šildymo prasiskolinusiems nutraukti šaltuoju metu negali, o žinutėmis ar laiškais skolų atgauti nepavyksta.

Šiluma plūsti iš radiatorių šalyje liovėsi prieš kelias savaites. Tačiau patuštinti kišenes, pasak šilumininkų, dar teks daugeliui. Šilumos tiekėjai sako, kad skolose skendi apie penktadalį gyventojų – iš viso Lietuvoje už šilumą žmonės jau skolingi apie 45 milijonus eurų.

Sostinės gyventojai per šį šildymo sezoną prasiskolino apie 1,7 mln. eurų. Vilniaus šilumos tinklų duomenimis, skola bendrai šoktelėjo net iki 6,2 mln. Esą kas penktas vilnietis bent kiek yra skolingas už šildymą.

„Nemokėjimą lemia ekonominės priežastys. Čia turbūt būtų pagrindinė priežastis. Arba neatidumas, nes, tarkim gyventojų, kurie yra skolingi nuo 1 iki 2 mėnesių, pradelstos skolos, tai jų suma yra tikrai nemaža - apie du milijonai eurų“, – sako Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo direktorius Vilmantas Markevičius.

Kaune šį sezoną skolininkų mažėjo dešimtadaliu. Dažniausiai vėluojama susimokėti už mėnesį ar du. Kiek tiksliai skolingi kauniečiai, taps aišku, kai ateis sąskaitos už balandį.

„Kauno energijos“ atstovai sako, kad žmonės patys gali daryti įtaką gaunamoms sąskaitoms.

„Norėtume paraginti vartotojus kuo geriau pasirūpinti savo pastatų būkle ir kaip įmanoma ją pagerinti. Ar tai būtų renovaciją, ar tai būtų kiti procesai, galbūt kažkokiais visai paprastais, kažkokiomis paprastomis priemonėmis. Reikia kaip įmanoma, kuo greičiau tą daryti“, – pataria „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka.

Šiauliuose už šildymą skolinga didžioji dalis socialinių būstų gyventojų. Pensininkai retai pakliūva į skolininkų sąrašus, nes jiems suteikiama kompensacija.

Pastaraisiais metais fiksuojama, kad už nesumokėtas sąskaitas jau yra susidariusi apie milijoną eurų siekianti skola. Pernai skolininkų buvo apie 6 tūkst., šįmet para šimtų daugiau. Šiaulių šilumininkai sako, kad skola turėtų imti tirpti per artimiausius mėnesius.

„Jau esame pastebėję per eilę metų, kad šildymo sezono metu, kai priskaitymai einamieji būna didesni, gyventojų skola didėja, o ne šildymo sezono metu gyventojai yra linkę grąžinti skolas“, – sako „Šiaulių energijos“ atstovė Marina Visockienė.

Šilumininkai sako, kad įprotį neatsiskaityti už paslaugas išugdė prieš dešimtmetį siautėjusi krizė. Šildymas šaltuoju metu negali būti nutrauktas, todėl gyventojai nebijo piktybiškai nemokėti sąskaitų.

Šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad net ir krizei pasibaigus, skolininkų liko daugmaž tiek, kiek jų buvo per krizę. Pasak Valdo Lukoševičiaus, jeigu šilumos ūkio išlaidos būtų išdalytos per visus metus, žiemą beliktų susimokėti už suvartojamą energiją - tai esą itin padėtų.

„Tai labai sumažina sąnaudas žiemos mėnesiais, nes mažiau reikia tada žmonėms tais konkrečiais mėnesiais mokėti, palengvina, pagerina atsiskaitymus, tai yra ekonomiškai labai logiška, teisinga sistema, nes ūkis funkcionuoja visus metus ir nesvarbu, kad tau tau tos paslaugos reikia sausį vasarį, bet sąnaudos tada būna susietos su pajamomis tiesiogiai. Bet tam reikia įstatyminės nuostatos“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Šilumininkams atgauti skolas sudėtinga. Įprastai klientams tėra siunčiamos žinutės, elektroniniai laiškai primenant grąžinti skolas. Tie, kurie piktavališkai vengia atsiskaityti, turi reikalų su teismais, tačiau situacija kinta mažai – milijoninių skolų našta vis dar sunki.

Plačiau – reportaže (nuo 3:27)

Žinios. Vilniaus gyventojai už šildymą galėjo prasiskolinti du milijonus eurų