Verslas

2019.05.04 22:36

Rekordiškas Vokietijos ekonomikos lėtėjimas – galimybė Lietuvai

Algirdas Igorius, Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.04 22:36

Didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos – pramonės nuo finansų krizės rekordiškas smukimas gali siųsti Vokietijos recesijos ir naujos finansų krizės pradžios signalus. Ekonomistai ir pramonės atstovai kol kas neprognozuoja, kad stojanti Vokietijos pramonė turės įtakos Lietuvos ekonomikai. Priešingai, Lietuvos patrauklumas vystyti verslą auga, ir dabar pats geriausias metas tai išnaudoti.

Kaune esanti „Baltec CNC Technologies“ gamina detales įrenginiams, naudojamiems automobilių gamyboje. Prieš finansų krizę į Vokietiją buvo eksportuojama iki 80 procentų produkcijos. Įmonės atstovas teigia, kad iš krizės pasimokyta, todėl eksportą į Vokietiją sumažino iki 50 procentų. Kita dalis tenka Šveicarijai ir Švedijai. Esą, pastaruoju metu jaučiamas Vokietijos automobilių pramonės lėtėjimas.

„Kalbant apie Vokietijos automobilių sritį, tai ji yra labiausiai banguojanti sritis, su kuria dirbame. Tiesiog padaugėjo darbo, reikia daugiau paklausimų skaičiuoti, daugiau pakovoti dėl užsakymų. Tas lėtėjimas galbūt daro įtaką naujų investicinių projektų vystymui“, – sako „Baltec CNC Technologies“ verslo plėtros vadovas Evaldas Rimša.

Vokietijos pramonės įmonių užsakymai nuo finansų krizės smuko rekordiškai per šių metų pirmuosius du mėnesius – keturiais procentais. Smuko ir gamybos rodiklis. Antrame praėjusių metų pusmetyje, palyginti su pirmuoju, didžioji ekonomikos dalis – automobilių pramonė – smuko septyniais procentais. Blogiausiomis prognozėmis Vokietijos ekonomika – recesijos priešaušryje.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas Vokietijos pramonės padėties nedramatizuoja.  

„Pirmas dalykas, vokiečių gamintojai išnaudojo praktiškai 90 procentų pajėgumų, reiškia, kad jie nebeturi, kur plėstis. Kitas dalykas, rekordiškai žemas nedarbo lygis – trys procentai, o tai labai trukdo įmonėms samdyti tą naują darbo jėgą ir plėsti gamybą.

Aišku, dar vienas techninis aspektas, dėl ko krenta vokiečių pramonė, tai yra automobilių sektorius, kurio gamyba šešiais su puse procento nukrito praėjusių metų gale, bet tai yra labiau dėl techninių priežasčių, nes šiuo metu labai krenta dyzelinių automobilių paklausa dėl dyzelgeit skandalo, tad tai yra gana laikinas dalykas“, – kalba „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Lietuva į Vokietiją eksportuoja iki 12 procentų produkcijos. Dalis skirta automobilių pramonei. Pasak pramoninkų konfederacijos viceprezidento Vidmanto Janulevičiaus, negatyvus Vokietijos ekonomikos scenarijus Lietuvos ekonomikai nebūtų reikšmingas.

„Jeigu tas prekybinis karas tarp ES ir JAV toliau įsibėgės, iš pradžių palies automobilių pramonę, nes Vokietijos didžiausia rinka yra automobilių pramonė ir visi mašinos įrengimai. JAV yra mūsų pagrindinė partnerė, o su ES yra didžiausias intensyvumas prekyboje, todėl tai be abejonės atsilieps Vokietijai, kuri eksportuoja daugiausia iš visų ES šalių savo prekių, konkrečių galutinių produktų.

Lietuviai yra subtiekėjai. Tai jeigu (eksporto – LRT.lt) į Vokietiją sudaro iki 12 procentų mūsų visam prekybiniam balanse su Lietuva. Jei Vokietijoje bus ir negatyvus ekonomikos augimo scenarijus, bus tam tikra korekcija, tai, aš manau, proporciją išvedus Lietuvai, tai galėtų siekti Lietuvos pramonei gal 0,2 ar 0,3 procento nuo BVP", – tikina V. Janulevičius.

Pasak Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuro vadovės Audronės Gurinskienės, Europoje įvedus naujus ekologijos reikalavimus automobilių gamyboje, ne visos įmonės šį sertifikavimą įsivedė. Automobilių pramonė, esą, sulėtino tempus prieš persiorientavimą, o Lietuvai tai gali būti naudinga.

„Mes kaip tik matom Lietuvai didelius šansus. Atėjusios įmonės iš Vokietijos, tai yra mūsų pastarieji investuotojai „Hela“, „Continentall“, „Micron“ bei kitos mažesnės įmonės dairosi Lietuvoje, jos būtent ruošiasi tam naujajam modeliui, tai reiškia mes kalbam apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, elektromobilius.

Lietuva yra puikiausia vieta būtent tai naujajai ekonomikai, naujajai automobilių pramonei, mes, kas liečia investicijas, tai matome kaip tik pozityvų faktorių, kuris turėtų daryti įtaką labai geriems ateinančių investicijų rodikliams Lietuvoje. Mes esame geroje geografinėje zonoje, mūsų infrastruktūra labai gera ir jeigu ten yra kažkokie neramumai, tai pas mus tų neramumų nėra", – aiškina A. Gurinskienė.

„Vokiečiai dar į mus žiūri kaip į pigią darbo jėgą ir pigios darbo jėgos šalį. Iš tikrųjų tai akcentuojame ir po truputį pradeda matytis tas angliškai „best coast country" (geriausios kainos šalis) santykis, nes pas mus visų pirma ir investicinis klimatas labai geras, ir logistiškai mes esame geroje padėtyje, galime aptarnauti įvairias rinkas.

Vokiečiai labai orientuoti į eksportą, kaip Skandinavija, mes kaip tik pakeliui esame ir tą kultūrinį, multikultūrinį turime suvokimą, todėl tampame gera terpe vystyti verslą, aptarnauti skirtingas rinkas. Mums kaip tik tai yra patogi situacija prisitraukti daugiau įmonių, pramonės įmonių ir auginti kompetencijas Lietuvoje“, – teigia Baltijos automobilių klasterio valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas.

Šiemet Lietuvos pramonės augimas fiksuojamas aštuoniais procentais. Kiekvieną ketvirtį tiek pat auga ir eksportas, tačiau investicijas stabdo neapibrėžtumas pasaulinėje ekonomikoje, arti piko esanti darbo rinka, be to, šalies pramonė išnaudoja 80 procentų gamybos pajėgumų, ko iki šiol nėra buvę. Pasak A. Izgorodino, įmonių plėtrą riboja ir bankų sugriežtintas paskolų išdavimas. Per metus du kartus išaugo bankų neigiamų atsakymų verslui dėl kreditų suteikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt