Verslas

2019.05.02 12:09

Reikėtų susirūpinti: biuro aplinka gali paskatinti darbuotojus ir išeiti iš darbo, ir juos „susargdinti“

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.02 12:09

Atviros biuro patalpos, gatvės ar pastatų vaizdas pro langą, didelis triukšmas ar net galimybė matyti, ką veikia kolegos – visa tai ir kiti aspektai gali ne tik pabloginti darbo rezultatus, bet ir darbuotojus „susargdinti“ ar paskatinti išeiti iš darbo.

Tokius tyrimo rezultatus pateikia ISM universiteto mokslininkės Rūta Kazlauskaitė ir Ieva Augaitytė-Kvedaravičienė, tyrimą atlikusios bendrovės „Darnu Group“ užsakymu.

„Biuro aplinkos poveikis [užsienio mokslininkų] tirtas labai plačiai. [...] Dėmesys skiriamas vidinei biuro aplinkai, pavyzdžiui, atmosferos veiksniams, patalpų išplanavimui. Pastaruoju metu nemažesnis dėmesys imtas skirti ir išorinei aplinkai“, – pastebi R. Kazlauskaitė.

Aplinkos veiksniai, nurodo mokslininkės, iš tiesų daro poveikį darbuotojų gerovei ir veikia tiek emocinę būseną, tiek profesinę gerovę, jų motyvaciją, santykius su kolegomis ir vadovais, protinius gebėjimus, fizinę ir psichosomatinę sveikatą darbe.

„Gal skirtingi veiksniai daro skirtingą poveikį, bet visa visuma paveikia visą gerovę. Fizinė aplinka turi poveikį ir veiklos rezultatams. [...] Tiek tiesioginėms darbo užduotims, numatytoms pareiginėse, [...] ir tam, kas nesusiję su pareiginėmis instrukcijomis“, – sako R. Kazlauskaitė.

Jos aiškinimu, darbo vieta, aplinka nepatenkinti darbuotojai gali būti mažiau linkę padėti kolegoms. Tai ypač būdinga atviro tipo biuruose dirbantiems žmonės. Kaip nurodo mokslininkė, užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad atviras biuro tipas gali turėti neigiamą poveikį darbuotojo sveikatai, motyvacijai ir jo norui bendradarbiauti su kitais kolegomis.

„Tai turi įtakos tam, kaip darbuotojai stengiasi atlikti daugiau, gali netgi turėti įtakos mąstymui išeiti iš darbo, o kartais tai gali sukelti ir trumpalaikius sveikatos sutrikimus, dėl kurių darbuotojas negali ateiti į darbą", – komentuoja R. Kazlauskaitė.

Lietuviams svarbus ir vaizdas pro langą

Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalies darbuotojams taip pat svarbūs tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, triukšmas, interjeras ir išplanavimas, patalpų temperatūra ir oro kokybė bei apšvietimas turi bene didžiausią įtaką tam, ar žmogus savo darbo vieta patenkintas, ar ne.

Taip pat didelės įtakos turi ir vadinamasis audio privatumas, vaizdas pro langą, maitinimo paslaugų pasiūla ir apskritai pasitenkinimas darbo vieta ir biuru. Kuo geriau vertinami šie veiksniai, tuo labiau išauga pasitenkinimas darbu.

„Silpnoji vieta – privatumo trūkumas. Privatumą galima skirstyti į audio privatumą ir vizualinį privatumą. Audio privatumas – kai negirdžiu, ką kalba kiti ir kiti negirdi manęs. [...] Kai esu patenkintas tuo privatumu, man niekas netrukdo, galiu ramiai kalbėti ir dirbti. Darbuotojai, kurie dirbo uždarose patalpose ar 1–3 darbo vietų patalpose, jie audio privatumą įvertino aukščiausiu balu. [...] Vizualinis privatumas yra susijęs su tuo, ar aš matau, ką veikia mano kolegos ir kolegos mato, ką veikiu aš. [...] Pasitvirtino faktas, kad tie, kurie dirbo uždarose patalpose su 1–3 darbuotojais, jie šį privatumą vertino aukščiau“, – nurodo I. Augaitytė-Kvedaravičienė.

Jos aiškinimu, didesnis pasitenkinimas darbo aplinka taip pat buvo pastebėtas tose darbovietėse, kuriose buvo papildomų patalpų, skirtų poilsiui, bendravimui, susitikimams, ramiam darbui ar kt. Vis dėlto mokslininkė akcentuoja – šios patalpos iš tiesų privalo atlikti savo funkciją.

„Norėčiau pabrėžti, kad tos patalpos turi būti realios. Dirbame su verslu ir pastebime, kad kartais tos patalpos tarsi ir yra, bet iš tiesų jų nėra, ten vyksta kitokia veikla“, – atkreipia dėmesį I. Augaitytė-Kvedaravičienė.

Kai kurie darbuotojai taip pat vertina galimybę pertraukas leisti lauke. Jeigu žmonės turi tokią galimybę, jie vėliau savo darbo rezultatus taip pat vertina geriau, stengiasi darbus atlikti kruopščiau.

Siekiant geresnių rezultatų – didesnis dėmesys erdvėms

Mokslininkės verslo atstovams rekomenduoja investuoti į biuro ir darbo vietos aplinkos gerinimą, nes tai turi teigiamos įtakos darbuotojų gerovei ir jų pasitenkinimui darbu, kolegų bendradarbiavimui.

Kaip teigia I. Augaitytė-Kvedaravičienė, jeigu darbuotojas nebus patenkintas darbo aplinka, jis gali ne tik dažniau sirgti, blogai jaustis darbe, bet kai kurie darbuotojai, įvertinę juos netenkinančias sąlygas, į įmonę gali net neateiti dirbti.

Taip pat darbdaviai turėtų įrengti teigiamas emocijas keliančias erdves, suteikti galimybę pertraukas leisti lauke. Darbo erdvėse derėtų sumažinti triukšmo lygį, o, jeigu tai neįmanoma, įrengti ramiam darbui ar trumpam poilsiui skirtas patalpas.

Be to, įrengiant darbo vietas į tai reikėtų įtraukti ir pačius darbuotojus – prisidėję prie savo darbo vietos įrengimo, darbuotojai jomis bus labiau patenkinti ir galiausiai parodys geresnius darbo rezultatus.