Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimo tempas išliko panašus į 2018 m. pabaigos rezultatus – o tai reiškia, kad 2019 m. pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą, teigiama pranešime spaudai.
2019 m. pirmąjį ketvirtį pati Lietuvos ekonomikos augimo struktūra išliko gerai subalansuota, t.y. gerus rezultatus demonstravo tiek į eksportą, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojantys sektoriai. Kitaip tariant, kol kas negalima teigti, kad vidaus paklausa būtų pagrindinis faktorius, kuris tempia į priekį Lietuvos ekonomiką.
Lietuvos ekonomikos augimo kontekste teigiamą siurprizą 2019 m. pirmą ketvirtį pateikė apdirbamosios gamybos sektorius, kuris yra itin priklausomas nuo ekonominės situacijos ES rinkose. Pirmąjį šių metų ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys išaugo 7 proc., tarpinio vartojimo prekių (t.y. kontraktinės gamybos) produkcijos apimtys apskritai išaugo 11 proc. Gamybos pajėgumų apkrovimo lygis Lietuvos pramonėje išlieka stabiliai aukštas: 2019 m. kovo mėnesį Lietuvos pramonė išnaudojo beveik 77 proc. visų gamybos pajėgumų, kas yra labai netoli nuo istorinio šio rodiklio maksimumo (77,9 proc.). 2019 m. sausį-kovą pramonės pajėgumų išnaudojimo rodiklio reikšmė išliko stabiliai aukštame lygyje, o tai rodo, kad gamybos užsakymų srautas išliko stabiliai didelis ir nesumažėjo. Taigi, kol kas Lietuvos pramonė demonstruoja gerą atsparumą dviem pagrindiniams iššūkiams: spartus darbo kaštų augimas ir vėstanti euro zonos ekonomika.
Pirmąjį 2019 m. ketvirtį prie Lietuvos ekonomikos augimo reikšmingai prisidėjo ir vidaus vartojimas – ką, pavyzdžiui, atspindi įspūdingi mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai. Pavyzdžiui, 2019 m. vasario mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo sparčiausiai per pastaruosius 37 mėnesius (t.y. trejus metus). Per visą pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus prekybos apyvarta padidėjo 6 proc. – po krizės pabaigos tik tris kartus vidaus prekyba Lietuvoje augo sparčiau nei 2019 m. pirmą ketvirtį. Visi šie skaičiai rodo, kad šiuo metu fiksuojamas rekordiškai didelis gyventojų užimtumas ir dėl darbuotojų trūkumo sparčiai augantys atlyginimai vis labiau „išjudina“ vidaus vartojimą Lietuvoje, kuris ilgą laiką nuo pasaulio finansų krizės pabaigos stagnavo. Prie vidaus paklausos augimo pastaruoju metu vis labiau prisideda ir itin aukštas Lietuvos vartotojų optimizmas: Statistikos departamento skaičiuojamas Lietuvos vartotojų optimizmo lygis šiuo metu yra geriausias nuo krizės pabaigos ir jau siekia 2008 m. kovo mėnesio lygį – kada vartojimo rinka Lietuvoje išgyveno tikrąjį aukso amžių.
