Verslas

2019.04.30 09:52

Jakeliūnas nenustoja: teigia, kad Lietuvos banko paviešinti dokumentai skandina Vasiliauską ir visą vadovybę

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.04.30 09:52

Lietuvos banko naujai paskelbti tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR dokumentai skandina banko vadovybę, teigia Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Antradienį spaudos konferencijos metu jis apžvelgė praėjusią savaitę Lietuvos banko (LB) pateiktus naujus 38 skirtingus dokumentus dėl VILIBOR pokyčių ir pateikė papildomus argumentus bei vertinimus dėl centrinio banko pozicijos nuoseklumo ir pagrįstumo.

„Manau, formuojasi nauja tradicija diskutuoti atvirai apie bankus, krizės tyrimą ir centrinį banką.
Norėjau reaguoti į LB pateiktą medžiagą. Tai nebus išsami analizė, daugiau preliminari – tai, kas krito į akį ir į ką atkreipia dėmesį ir kiti“, – sakė S. Jakeliūnas.

Lietuvos banko paviešintus dokumentus S. Jakeliūnas įvertino dvejopai: „Gal tai prilygsta siekiams paskandinti dokumentų sraute svarbią informaciją. Bet gal ne, gal LB atsiveria ir tai labai sveikintina, o gal bankas nori apsidrausti nuo teisinių procesų.“

Rodydamas grafiką, S. Jakeliūnas teigė, kad VILIBOR apskritai nebuvo galima laikyti objektyviu rinkos palūkanų normos rodikliu.

„Tai yra bankų kotiruočių įvairovė ir jų pokyčiai, – rodė grafiką. – Galima teigti, kad VILIBOR apskritai nebuvo rinkos palūkanų norma, nes viešumas pakeitė rizikos vertinimą ir tai sako, kad tai nebuvo rinkos palūkanų norma. Tai dar sykį iliustruoja, kad su VILIBOR buvo didelių problemų, jos buvo žinomos LB, ir jo taikymas paskolų kainodarai buvo paprasčiausia neleistinas. O tuo metu LB rašė vienoje ataskaitoje, kad LB šio rodiklio išvis nereglamentuoja.“

Anot S. Jakeliūno, abejonių ir diskusijų LB dėl VILIBOR buvo seniai, o VILIBOR indeksas, įvertinus jo ydas, neturėjo būti naudojamas paskolų kainodarai.

Jis negailėjo kritikos LB vadovybei ir teigė, kad ji sąmoningai teikė neobjektyvią informaciją BFK ir visuomenei apie VILIBOR metodiką ir apie tai, kad problemos jai pačiai buvo žinomos.

Prieš siunčiant reikia nugludinti raštą ir suderinti su vadovybe, nes klausimas yra politiškai jautrus“, – pacitavo jis ir pridūrė, kad tokių junginių kaip „politiškai jautrus“ LB kalboje negali būti. 

„Paskelbti VILIBOR dokumentai ir susirašinėjimas papildomai įrodo, kad LB vadovybė priėmė ir toliau laikosi „politinio sprendimo“, kuris turi mažai ką bendro su rimtais ekonominiais argumentais“, – teigė jis.

Anot S. Jakeliūno, Lietuvos banko vadovybė vengia pripažinti esminį komercinių bankų vaidmenį bei prisiimti savo atsakomybę dėl krizės.

„LB gina siaurus savo institucinius interesus, bet kartu gina ir stambių komercinių bankų interesus, o ne Lietuvos valstybės interesus. Deja, tokia išvada man peršasi“, – apibendrino jis.

Lietuvos bankas paviešino 38 dokumentus

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR krizės laikotarpiu didėjo dėl objektyvių priežasčių, o dėl padidėjusių palūkanų indėlininkai uždirbo 250 mln. eurų.

Tuomet Lietuvos bankas viešai paskelbė tarpbankinių paskolų litais palūkanų normos VILIBOR pokyčių analizę – iš viso 38 skirtingus dokumentus – pažymas bei studijas. Juos bankas pateikė ir parlamentinio tyrimo komisijai ir teigė taip darantis, siekdamas išvengti galimų interpretacijų dėl krizės metu vykusių palūkanų normų pokyčių.

Lietuvos bankas tikino, kad 2008–2009 metų krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų. Krizės metu bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek paskolų eurais marža, o Lietuva nebuvo išimtis. VILIBOR augo kartu su indėlių palūkanomis.

Dėl krizės kaltino Skandinavijos bankus

Šią spaudos konferenciją Lietuvos bankas surengė po to, kai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstė Parlamentinio tyrimo 2009–2010 metų krizės priežastims nustatyti išvadas, kurioms komitete buvo pritarta.

S. Jakeliūnas teigė, kad Lietuvos bankas netinkamai bendradarbiavo atliekant tyrimą.

Dėl ekonominio nuosmukio buvo kaltinami Skandinavijos bankai, Europos Sąjungos institucijos. Dėl neatsakingo pensijų kėlimo buvo kritikuojama tuometinė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, kliuvo ir šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje kilo krizė, buvo įvardinti Skandinavijos bankai, kurie neva skolino beatodairiškai, o krizės metu atitraukė savo kapitalą.