Palyginus su kitų Lietuvos apskričių vidutinės gyvenimo trukmės rodikliais, galima teigti, kad Kauno apskrityje žmonės džiaugiasi gyvenimu ilgiausiai, o skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – mažiausias.
Palyginus su kitų Lietuvos apskričių vidutinės gyvenimo trukmės rodikliais, galima teigti, kad Kauno apskrityje žmonės džiaugiasi gyvenimu ilgiausiai, o skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – mažiausias.
Tokias tendencijas akcentuoja Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo veiklos tikslas – nuolat stebėti, rinkti ir analizuoti visuomenės sveikatą atspindinčius rodiklius ir teikti ataskaitą savivaldybės tarybai. Viena iš biuro stebimų sričių – demografinė Kauno miesto situacija.
Tiek Kauno apskrityje, tiek visoje Lietuvoje ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,02 metai (vyrai gyveno vidutiniškai 11 metų trumpiau nei moterys). Kauno apskrityje šis rodiklis tendencingai kilo pastaruosius 5 metus, ir 2013-aisiais vidutinė gyvenimo trukmė siekė 75,33 metus. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės Kauno apskrityje buvo šiek tiek didesnis nei 10 metų.
Tačiau pagal statistiką, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėjo. Išankstiniais duomenimis, nuo 2014 iki 2015 metų gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo 0,9 proc.
Kaunas nuo 2009 iki 2015 metų neteko 34097 gyventojų (10,2 proc.). Tuo metu visa Lietuvos valstybė per šį laikotarpį prarado beveik 262 tūkst. gyventojų (tai sudaro beveik 9 proc. šiuo metu Lietuvoje gyvenančių asmenų).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais Kauno gyventojų amžiaus struktūra žymiai nekito: 2014 m. darbingo amžiaus kauniečiai sudarė 61,1 proc., vaikai ( 0–15 m. amžiaus) – 15,1 proc., pensinio amžiaus gyventojai sudarė 23,8 proc. visų Kauno gyventojų. Moterų skaičius tendencingai išliko didesnis nei vyrų – praeitų metų pradžioje Kaune 1000 vyrų teko 1274 moterys.
Pasak miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojos Ievos Valentaitės, 2013-aisiais Kaune gimė 3032 kūdikiai (161 mažiau nei 2012 m.). Tačiau reikėtų pabrėžti, kad praėjusiais metais bendrojo gimstamumo rodiklis nežymiai sumažėjo tiek Kauno mieste, tiek šalyje. Gimdančiųjų amžiaus vidurkis – 29,5 metų, daugiausiai kūdikių pagimdė 25–34 metų amžiaus moterys.
Teigiamų pokyčių galima pastebėti Kaune vertinant gyventojų mirtingumo rodiklį. Statistikos departamento duomenimis, šis rodiklis Kauno mieste 2013 metais sumažėjo ir buvo 12,8 atvejo /1000 gyventojų. Lietuvoje mirtingumo rodiklis nuo 2008-ųjų tendencingai augo ir 2013 m. siekė 14 atv./1000 gyventojų.
Vertinamas ir kūdikių iki 1 metų mirtingumas – rodiklis, realiai atspindintis šalies socialinę-ekonominę situaciją bei sveikatos priežiūros kokybę. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo 2008 metų kūdikių mirtingumas Kauno apskrityje ir šalyje kasmet mažėjo. Pernai kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 3,68 atv./1000 gimusių, Kaune – 1,32 atv./1 000 gimusių. Palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, Kaune kūdikių mirtingumas buvo pats mažiausias.
„Kauno miesto savivaldybėje ir toliau gerinant darbo ir gyvenamąją aplinką, ugdant sveikos gyvensenos įpročius, kuriant efektyvią asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, pastebimos teigiamos tendencijos. Toliau ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, mažėjo mirtingumas, beveik dvigubai sumažėjo vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas. Tačiau, vertinant pateiktus rodiklius, svarbu akcentuoti ir tai, kad Kauno miestas taip pat susiduria su tam tikromis problemomis, egzistuojančiomis visoje Lietuvoje. Tai – mažėjantis gyventojų skaičius, mažas gimstamumo rodiklis, todėl būtina ir toliau imtis konkrečių priemonių, sudarysiančių sąlygas pagerinti šiuos rodiklius“, – teigia I. Valentaitė.
