Verslas

2019.04.26 10:22

Vasiliauskui VILIBOR ir krizės tyrimas jau pabodo: grįžimas prie šio klausimo prilygsta domėjimuisi archeologija

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.04.26 10:22

Lietuvos bankas (LB) tvirtina, kad tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR didėjimas krizės laikotarpiu buvo dėl objektyvių priežasčių ir tikina, kad dėl padidėjusių palūkanų indėlininkai uždirbo 250 mln. eurų.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas per susitikimą su žurnalistais šmaikštavo: „Smagu, kad tiek daug jūsų susirinko, matau, kad vis dar domitės archeologija.“

Anot jo, LB yra faktais besiremianti institucija, todėl svarbu sudėlioti faktus, o ne interpretacijas.

„Šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) išsiunčiame atsakymus į pateiktus klausimus“, – pranešė V. Vasiliauskas ir pridūrė, kad ir toliau bendradarbiaus su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, kuris vykdo Parlamentinį tyrimą krizės priežastims nustatyti.

Anot LB vadovo, VILIBOR indeksas buvo nagrinėtas jau labai daug kartų, todėl, jo nuomone, grįžimas prie šio klausimo prilygsta archeologijai.

Tuo metu Lietuvos banko pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis kalbėdamas apie VILIBOR indekso didėjimą teigia, kad VILIBOR buvo skaičiuojamas pagal Lietuvoje veikiančių bankų kotiruotes, o šis indeksas Lietuvoje buvo pradėtas skaičiuoti jau nuo 1999 metų.

„VILIBOR rodiklis buvo reikalingas įvertinti staigius pokyčius rinkoje. Tai yra trumpalaikių pinigų kaina. Mums, turintiems fiksuotą valiutos kursą, tai buvo labai svarbu“, – sako S. Šiaudinis bei priduria, kad LB prižiūrėjo šio rodiklio skaičiavimą.

Anot jo, būtent Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos įvesti tokį rodiklį, tačiau tai nebuvo tipiška praktika, kadangi daugelyje šalių tai darydavo bankų asociacijos arba privačios struktūros.

„Tačiau Lietuvos bankas neiškentė ir pats ėmėsi to (skaičiuoti VILIBOR – LRT)“, – komentuoja ekspertas ir priduria, kad tarpbankinės palūkanos indikuodavo įtampas. 

Komerciniams bankams buvo nustayti reikalavimai, kad tarpbankinėje rinkoje jie būtų pakankamai aktyvūs, o kotiruotės atitiktų rinkos sąlygas ir tendencijas.  

VILIBOR kaitos tendencijos

Komentuodanas EURIBOR ir VILIBOR indeksus, ekspertas teigia, kad 2002 metais šie indeksai suartėjo, dėl to, kad litas buvo fiksuojamas nebe su doleriu, bet su euru.

„Matome susilyginimą su EURIBOR 2005 metais, kadangi turėjome labai stiprius lūkesčius, kad Lietuva įsives eurą.

Vis dėlto nuo 2007 metų darėsi aišku, kad šis projektas atidedamas (įsivesti eurą – LRT), ir palūkanos išsiskyrė. (...) Brendo krizė, atrodė, kad tai bus minkštas nusileidimas, tačiau 2008 metais jau prognozuojamas kietas nusileidmas, o palūkanos šoko į viršų, nes tokiu metu kyla devalvacijos rizika, ir ta rizika įsideda į palūkanas“, – teigia S. Šiaudinis.

Jo nuomone, pirmas VILBOR augimo pikas prasidėjo tada, kai Latvijoje bankrutavo „Parex“ bankas. „Buvo daug neaiškumų. Latvija neturėjo kitų galimybių, kaip tik skolintis iš Tarptautinio valiutos  fondo. (...) Jiems grėsė devalvacija. Jei jie būtų devalvavę savo valiutą, visa banga būtų ėjusi ant mūsų“, – tuometines grėsmes įvardijo S. Šiaudinis.

Ekspertas teigia, kad Lietuvos bankas tikėjosi, jog šalyje pavyks išlaikyti valiutos kursą ir jos nedevalvuoti, tačiau tuo metu banke vyravo įvairios nuomonės.

„Mus ištempė ekonomika. Jei ji būtų grimzdusi gilyn ir gilyn, tai būtų reikėję devalvuoti. (...) Tačiau devalvacijos atveju būtų taip blogai, kad ekonomika nugrimztų dešimtmečiui“, – devalvacijos rizikas apibendrino ekspertas.

VILIBOR didėjimo priežastys

Lietuvos banko ekspertai vardija priežastis, dėl kurių didėjo VILIBOR indeksas. Anot LB, visų pirma VLIBOR palūkanų pokyčius lėmė ekonominės priežastys.

2008–2009 metų krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų. Krizės metu bankams  pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek paskolų eurais marža.

Lietuva nebuvo išimtis – krizės metu palūkanos didėjo ir kitose šalyse. 2008–2009 metų tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose šalyse, kuriose galiojo fiksuotasis valiutos kursas.

VILIBOR augo kartu su indėlių palūkanomis. Dėl padidėjusių indėlių palūkanų indėlininkai 2008–2010 metais papildomai uždirbo apie 250 mln. eurų.

Indėlininkai uždirbo apie 250 mln. eurų

Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius pabrėžia, kad krizės metu nukentėjo ne visi, o kai kurie uždirbo didžiulius pelnus.

„Tie indėlininkai, kurie nepabūgo, kad litas bus devalvuotas ir laikė pinigus bankuose, patyrė daug naudos. Ta nauda galėjo siekti apie 250 mln. eurų“, – skaičius įvardijo J. Markevičius.

Vis dėlto, jis pabrėžia, kad nepaisant galimybės užsidirbti, didžioji dalis gyventojų pasirinko santaupas bankuose laikyti eurais.

„Iš statistikos matome, kad indėlių litais likutis per krizę vienu metu buvo sumažėjęs net daugiau nei milijardu eurų. Net ir tos naudos kai kuriems gyventojams neužteko, jie buvo orientuoti į mažesnę riziką ir tas indėlio likutis sumažėjo“, – sako ekspertas bei priduria, kad tai rodo, jog bankams reikėjo „finansavimosi“ litais, todėl jie ir didino palūkanas.

Bankai patyrė nuostolius

J. Markevičius taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad bankai krizės metu patyrė didžiulius nuostolius.

„Ypatingai didelius nuostolius jie patyrė dėl paskolų nuvertėjimo, kuomet paskolos, kurios generavo įmokas, nustojo jas generuoti ir tapo blogomis“, – sako banko ekspertas.

2009 metais nuvertėjusių paskolų dydis, anot J. Markevičiaus, pasiekė 1,4 mlrd. eurų, o tai yra net 1,2 mlrd. eurų daugiau nei 2008 metais.

Ekspertas pastebi, kad sumažėjo ir bankų grynosios pajamos. „Didėjant indeliams bei kartu mažėjant paskolų apyvartoms, bankai prarado ne tik iš nuvertėjusių paskolų, bet ir sumažėjusių grynųjų palūkanų pajamų. Šis sumažėjimas jei lyginsime 2008 ir 2010 metus siekia net apie 300 mln. eurų“, – sako J. Markevičius bei priduria, kad dėl krizes nuostolius patyrė tiek bankai, tiek ir gyventojai.

Lietuvos bankas ėmėsi priemonių

V. Vasiliauskas teigia, kad nuosmukio metu buvo išmoktos labai svarbios pamokos, o Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į krizės priežastis, ėmėsi konkrečių žingsnių, kad paskolų gavėjai ateityje būtų labiau apsaugoti.

Lietuvos bankas skelbia, kad atsižvelgdamas į krizės priežastis ėmėsi konkrečių žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti.

Anot LB, 2011 metais buvo priimti atsakingojo skolinimosi nuostatai, kurie saugojo gyventojus nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos.

Taip pat teigiama, kad 2013 metais buvo patobulintas VILIBOR skaičiavimas, todėl pakeitimai lėmė mažesnius palūkanų svyravimus.

Lietuvos bankas taip pat mini, kad 2015 metais buvo sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų padidėjimo testas. Vertinama, ar ir padidėjus palūkanoms paskolos gavėjui pakaktų pajamų paskolos įmokoms.

Populiariausi