Verslas

2019.04.27 10:50

Pirtis šiandien – nebe prabangos prekė: įsirengti galima ir už 2 tūkst. eurų

Pirtis nėra prabangos prekė, tačiau ją įsigyti vis dėlto gali ne kiekvienas, LRT.lt sako kalbinti specialistai. Anot jų, taip pat nereikėtų manyti, kad pirtis yra vien tik kaimo atributas.

Kaip LRT.lt teigia UAB „Poilsio sprendimai“ direktorius Vaidas Baupkus, daugeliui žmonių pirtis su kaimu asocijuojasi turbūt dėl kaimo turizmo sodybų arba dėl žmonių, kurie kaime įsirengia paprastą pirtį nusiprausti. Tačiau vis dėlto pirtys vilioja ir vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančius.

V. Baupkaus vertinimu, užklupus ekonominiam sunkmečiui, klientų ratas kaip tik susiaurėja iki pastarųjų – gaunančių itin dideles pajamas, nes tokio malonumo uždirbantys mažiau iš karto atsisako.

„Mes krizę turbūt pajaučiame patys pirmieji – tik kažkokios užuomazgos ar dar kažkas, dingsta mūsų klientūra. Dingsta ta žemesnioji ir vidurinė klasė. Turtingieji eina ir toliau, bet kiti dingsta labai greitai“, – sako V. Baupkus.

Vis dėlto jis nesutinka, kad pirtis – prabangos prekė. Jo aiškinimu, žmonės paprastai tai vertina kaip ne pirmo būtinumo sveikatingumo prekę. Kaip sako V. Baupkus, pasitaiko atvejų, kai žmonės įsirengia namą, netgi sutaria dėl pirties įrengimo, tačiau galiausiai darbai atliekami praėjus keliems metams.

„Atkreipiau dėmesį šiemet po Naujųjų metų, kad žmonės pirtis įsirengia praėjus metams ar trejiems [po susitarimo]. Netgi yra buvę, kad gavome avansą ir pirtį įrengėme po septynerių metų. Žmonės visą kitą buitį visiškai susitvarko, visur važiuoja, keliauja, ilsisi ir jau tada, kai yra visiškai laisvų pinigų, pasidaro pirtį“, – pastebi V. Baupkus.

UAB „Pirtelė“ direktorius Jonas Linas Milaševičius taip pat įsitikinęs – pirtis jau seniai nėra prabangos prekė. Jo aiškinimu, tai lemia didelė pirčių įvairovė – ją galima įsirengti gana nebrangiai arba galima sumokėti itin didelius pinigus. Vis dėlto J. L. Milaševičius taip pat teigia, kad žmonės pirties įrengimui neteikia pirmenybės, nes pirtis nebereikalinga vien tam, kad būtų galima nusiprausti.

„Sakyčiau, tai yra emocija, laisvalaikio praleidimo forma, būdas atsipalaiduoti. Kai kurie žmonės į tai investuoja. Kai kurie tas pirtis randa viešose erdvėse, vaikšto į viešas pirtis (juk yra pirčių mylėtojų, kurie neturi savo pirties). Tą pirties kultūrą, galima sakyti, jie skleidžia, net neturėdami savo pirties, o kiti turi, įsirengia ir labai nuo žmogaus priklauso... Vieni naudoja, kiti – rečiau, dar kiti – pasidaro, bet taip ir lieka“, – sako J. L. Milaševičius.

Mėgstamiausia išlieka lietuviška pirtis

Abu pašnekovai tvirtina, kad į naujoves žmonės vis dėlto nėra linkę – nors pasidairo į suomiškas ar turkiškas pirtis, galiausiai vis dėlto pasirenka lietuvišką garinę pirtį.

V. Baupkaus nuomone, lietuviai prie šių pirčių paprasčiausiai labiau pripratę. Be to, jos labiau įprastos savo mikroklimatu: „Tai maloni, švelni pirtis, kuri labiau atitinka tą mikroklimatą, kuriame mes esame natūraliomis sąlygomis. [...] Turbūt vis dar dėl kainos ir dėl to mikroklimato populiari išlieka lietuviška pirtis, kurioje daugiau drėgmės ir mažesnė temperatūra. Be to, vertinant kaštus, turbūt tai viena pigiausių pirčių.“

J. L. Milaševičiaus pastebėjimu, dauguma žmonių iš tiesų mėgsta drėgnas pirtis: „Mėgstame klientų klausti, kokia pirtis jiems patinka, nes pagal tai turime parinkti įrangą. Daugiausia iš tikrųjų žmonės renkasi krosneles, kurios geba išgauti daugiau garo ir kur yra didesnis akmenų kiekis.“

V. Baupkus svarsto – įsirengti sauną galėtų būti ir pigiau, bet lietuviai jų paprastai nesirenka. Kaip teigia pašnekovas, paprastai jas įsirengti pasirenka tie, kurie negali sau leisti brangesnės pirties.

„Naudodami pačią pigiausią įrangą, pigiausius įrengimo sprendimus, jie gauna tą pirtį, kurią bendrai priimta laikyti suomiška, nors suomiai turbūt pyks ant manęs. Patys suomiai nesinaudoja tokia pirtimi, kurią mes įsivaizduojame kaip suomišką. Taip, tų pirčių labai daug buvo įrengta butuose, yra tokių pirtelių, bet, jeigu yra galimybė, suomiai nori naudotis ta vadinamąja lietuviška pirtimi. Tai lemia žmogiška prigimtis“, – tikina V. Baupkus.

Pirčiai įrengti – bent pora tūkstančių eurų

Pašnekovų teigimu, norint įsirengti pirtį, reikėtų atsidėti bent kelis tūkstančius eurų. J. L. Milaševičiaus teigimu, pačią paprasčiausią pirtį su gana pigia krosnele ir kitomis medžiagomis įsirengTi galima už 2 tūkst. eurų. Tačiau abu pašnekovai nurodo, kad vidutinio lygio pirtis turėtų atsieiti apie 5 tūkst. eurų.

„Nesiveržiant į prabangą, reikėtų planuoti apie 5–5,5 tūkst. eurų. Čia skaičiuojant viską – ir darbą, ir medžiagas: langus, duris, sienas, šildymo įrangą, apšvietimą – viską“, – sako V. Baupkus.

Jeigu vis dėlto norima prabangesnio varianto, biudžete reikėtų numatyti nuo 6 tūkst. eurų, o kai kurios pirtys gali atsieiti ir daugiau kaip 10 tūkst. eurų.

Abu pašnekovai pataria pirmiausia įsivertinti, kokios pirties žmogus norėtų ir koks yra jo biudžetas. Paprastai galima rinktis iš infraraudonųjų spindulių pirties, tradicinės pirties su medžio apdaila ir turkiškos garinės pirties, kuriai įrengti reikalingos plytelės. Pastarasis variantas paprastai klientams atsieina daugiausia.

„Turėdami 5 tūkst. eurų biudžetą, jūs galite pasidaryti lietuvišką arba infraraudonųjų spindulių pirtį. Garinės už tiek pinigėlių įsirengti nepavyks, jeigu norima ją tinkamai padaryti, su tinkamomis medžiagomis, plytelėmis ir pan., reikėtų maždaug du kartus šią sumą padidinti“, – LRT.lt sako V. Baupkus.

Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai bandoma derinti įprastos ir garinės pirties įrangą, tačiau tokio varianto norintys klientai į biudžetą dėmesio turėtų nebekreipti – tokios pirtys itin brangios.