Verslas

2019.04.26 05:30

„Swedbank“ žinutė papiktino klientę: liepė užpildyti klausimyną, kitaip – užblokuos sąskaitą

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.04.26 05:30

Reikalavimas užpildyti kliento klausimyną, kitaip bus apribota galimybė naudotis banko sąskaita, mokėjimo kortelėmis ir kitomis paslaugomis. Tokio laiško sulaukusi „Swedbank“ klientė nustėro banko agresyvia komunikacija ir kone pateiktu ultimatumu.

Atsiųstame laiške rašoma: „Jei naudojatės „Swedbank“ interneto banku, prisijunkite ir skiltyje „Mano bankas“ užpildykite klausimyną, pavadinimu „Kliento klausimynas fiziniams asmenims“. Klausimyną galite užpildyti artimiausiame „Swedbank“ padalinyje – būtinai turėkite su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“

Iškart po šių raginimų paryškintomis raidėmis pateikta dar viena žinutė: „Nepateikus šių duomenų, būsime priversti riboti Jūsų galimybę naudotis banko sąskaita, mokėjimo kortelėmis ir kitomis mūsų paslaugomis.“

Toks laiško tonas papiktino 15 metų banko paslaugomis besinaudojančią klientę Ireną. Pasirodo, tokio pobūdžio laiškus iš banko Irena gauna ne pirmą kartą.

„Prieš metus gavau nemandagų reikalavimą su grasinimu užpildyti kliento anketą, pasaldintą melu, jog bankas nori daugiau žinoti apie savo klientus. Manau, jog bankas apie mane žino viską – į sąskaitą ateina mano atlyginimas, ten mano santaupos, visi finansiniai mano judesiai, kurie tikrai nėra įspūdingi. 

Ir štai, antras per metus meilės laiškas, grasinantis įšaldyti sąskaitą. Ar aš pervedžiau į tą sąskaitą pusę milijardo iš terorizmą remiančios valstybės? Ne. Ar atlikau kokį nors įtartiną veiksmą? Ne. Viršijau kredito limitą? Ne. 

Turiu du klausimus – ar tokie grasinimai lojaliam klientui iš viso teisėti ir kur patartumėte persikelti iš tokio klientus gerbiančio banko?“ – rašė ji savo feisbuko paskyroje. 

Swedbank“: bankas turi žinoti, kas yra klientas

Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius LRT.lt portalui sakė, kad šis klausimynas yra siunčiamas klientams pasaulyje suaktyvėjus įvairioms saugumo grėsmėms, kai tarptautiniai pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmai tapo dar aktualesni. 

„Pagal teisinius šios srities reikalavimus, visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Nesilaikantys šių reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą“, – sakė jis. 

Dėl šios priežasties, anot jo, laikydamasis Lietuvos ir tarptautinių teisės reikalavimų, „Swedbank“ savo veikloje įgyvendina principą „Pažink savo klientą“.

„Tai reiškia, kad bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, taip pat užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis. Todėl kiekvienas naujas banko klientas turi užpildyti Fizinio / Juridinio asmens deklaraciją. Papildomai bankas periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyti trumpą kliento duomenų atnaujinimo anketą. Ją galima greitai ir patogiai užpildyti internetu arba padalinyje.

Ši anketa skirta atnaujinti duomenis apie kliento pajamų šaltinius bei identifikuoti asmenis, galimai susijusius su politika. Svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi griežtesni teisiniai reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti“, – pasakojo jis.

Neužpildžiusiems klausimyno – blokuos korteles, sąskaitas

Anot S. Abraškevičiaus, klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų: „Nepaisant to, žmonėms vis dar kartais kyla klausimų, kodėl bankai prašo pateikti asmeninę informaciją. Svarbu suprasti, kad prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su įtarimais – tai įprastas procesas, kuris taikomas visiems banko klientams. Jį būtų galima palyginti su oro uostų saugumo patikra – ją praeiti turi visi keleiviai ir visi supranta, kad tai vyksta dėl jų pačių saugumo.“

Jis ragino klientus, gavusius banko prašymą dėl duomenų pateikimo, skirti šiek tiek laiko ir užpildyti klausimyną ir pripažino, kad neužpildžius klausimyno, klientai susidurs su nemalonumais.

„Nepateiktus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis, pavyzdžiui, blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą, t. t. O tai tikrai nėra malonu nei klientui, nei bankui“, – sako jis.

Lietuvos bankas: bankai turi teisę reikalauti

Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyresn. jursikonsultė Snieguolė Vileikė paaiškino, kad iš tiesų bankų teisė reikalauti pateikti ar atnaujinti banko kliento ir naudos gavėjo duomenis kyla iš pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 

„Vykdydami nustatytus reikalavimus bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai turi įdiegti procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, ir veiksmingas šios rizikos mažinimo priemones. Finansų rinkos dalyviai yra įpareigojami tinkamai pažinti savo klientus, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimais: nustatyti ir patikrinti kliento asmens tapatybę, gauti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, reguliariai atnaujinti turimą kliento pažinimo informaciją, vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną“, – komentavo ji. 

Anot jos, finansų rinkos dalyviai turi užtikrinti, kad atliekant pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikos vertinimą būtų vadovaujamasi naujausia ir tikslia informacija, todėl privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti duomenis apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę. 

„Atitinkamai bankai turi teisę reikalauti klientų tokią informaciją atnaujinti prašydami užpildyti klausimynus. Svarbu pažymėti, kad finansų rinkos dalyviams draudžiama pradėti ir (arba) tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie negali įvykdyti kliento pažinimo reikalavimų, taip pat kai klientas vengia arba atsisako finansų rinkos dalyvio prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų arba turto kilmę, kitus papildomus duomenis.

Tokiu atveju, teisės aktai finansų rinkos dalyviams leidžia atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina bendradarbiauti su banku ir pateikti prašomą informaciją, kuri yra reikalinga bankui vykdant pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau, jeigu vartotojas mano, kad banko reikalavimai, keliami vartotojo atžvilgiu, yra nepagrįsti, turi teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl tokių reikalavimų pagrįstumo įvertinimo“, – informavo ji.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius