Per pirmąjį 2019 metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 33 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai banko pelnas siekė 28 mln. eurų. Pelnas didžiąja dalimi augo dėl išaugusių pajamų.
Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per 2019 metų pirmąjį ketvirtį siekė 60 mln. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 11 proc. arba 6 mln. eurų. Pajamų augimui įtakos turėjo išaugusios skolinimo apimtys ir klientų aktyvumas.
Pirmąjį 2019 metų ketvirtį augo „Swedbank“ Lietuvoje grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos. Jos siekė, atitinkamai, 33 mln. eurų ir 23 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys augo 11 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Didėjo ir gyventojų, ir verslo klientų finansavimo apimtys, jos augo, atitinkamai, 15 proc. ir 6 proc. Bendras „Swedbank“ paskolų portfelis 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 5,4 mlrd. eurų (4,9 mlrd. eurų tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.).
„Swedbank“ indėlių apimtys padidėjo 17 proc., lyginant su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu. Indėlių augimas fiksuotas ir privačių klientų, ir verslo įmonių srityse. 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje bendras „Swedbank“ Lietuvoje indėlių portfelis sudarė 7,8 mlrd. eurų (6,6 mlrd. eurų tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.).
Paskolų ir indėlių santykis 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 70 proc. (74 proc. tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.).
Lyginant su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, „Swedbank“ Lietuvoje išlaidos išaugo 7 proc. Bendra išlaidų suma 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 24 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis 2019 m. pirmąjį ketvirtį siekė 39 proc. (41 proc. 2018 m. pirmąjį ketvirtį).
Nuostolio požymių turinčių paskolų portfelis 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 83 mln. eurų.
Už 2019 m. pirmąjį ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje į valstybės biudžetą sumokėjo 13 mln. eurų mokesčių.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika toliau nuosaikiai augo. Mažėjanti infliacija, sparčiai augantys atlyginimai ir rekordiškai aukšti vartotojų lūkesčiai skatino namų ūkių vartojimą. Tai atsispindėjo privačių gyventojų paskolų portfelio augime, ypač būsto finansavimo srityje. Gyventojams aktyviai pereinant prie elektroninių bankininkystės įrankių, augo naudojimasis e. sprendimais. Vis didesnis gyventojų skaičius rinkosi naudoti bekontakčius atsiskaitymus, mūsų išmaniąją programėlę ir nemokamą elektroninio parašo programėlę „Smart-ID“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.
