Verslas

2019.04.24 14:57

Pritarė planui didinti atlyginimus biudžetininkams: mokytojams ir kultūrininkams kils iki 15 proc.

Saulius Jakučionis, BNS2019.04.24 14:57

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė darbo grupės parengtai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo iki 2025 metų strategijai.

Joje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į prieškrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, pritarus strategijai vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.

Jis teigė, kad šiuo metu viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo sistema yra išbalansuota.

„Šiuo metu yra 18 teisės aktų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą viešajame sektoriuje, ir egzistuoja nemaži netolygumai tiek tarp sektorių, tiek pačių sektorių viduje“, – sakė vicekancleris.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.

Plane numatyta kitąmet nuo 10 iki 15 proc. didinti pedagogų, dėstytojų bei mokslo darbuotojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, mažiausiai uždirbančių vidaus tarnybos statutinių pareigūnų algas ir nuosekliai jas kelti iki 2025 metų, tikslus siejant su vidutine alga (VDU) šalyje.

Strategijoje taip pat numatyta, kad mažiausia kvalifikuoto darbuotojo pareiginė alga 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. VDU, o 2025 metais – ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dokumente taip pat numatoma siekti, kad gydytojų vidutinė alga 2020 metų viduryje būtų ne mažesnė nei 3,25 tūkst. eurų, o slaugytojų – ne mažesnė kaip 1,6 tūkst. eurų. Ateityje ketinama jų algas didinti taip, kad gydytojai 2025 metais uždirbtų tris VDU, o slaugytojai – 1,5 VDU.

Taip pat žadama panaikinti teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčių skirtumus, kad jie siektų ne daugiau kaip 7 proc. tų pačių grandžių prokuratūrose ir teismuose.

Strategijoje siūloma nustatyti, kad didžiausias leistinas skirtumas tarp viešojo sektoriaus įstaigos vadovo ir toje įstaigoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio 2021 metais neturėtų viršyti penkių kartų.

Plane numatomas ir siekis 2021 metais biudžetininkų algos kintamąją dalį sumažinti nuo 50 proc. iki 30 proc. algos, tuo pačiu didinant nekintamų koeficientų viršutines ribas.

D. Matulionis tvirtino, kad plane įsipareigota algas didinti tiek, kiek leidžia biudžeto galimybės.

„Bent jau 2020 metais daugiau nėra jokių galimybių labiau didinti atlyginimus“, – sakė vyriausybės vicekancleris.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad natūralu, jog viešajam sektoriui norisi turėti dar didesnį finansavimą, bet norint to pasiekti reikia didinti ir jo efektyvumą.

Strategijoje taip pat numatytas ketinimas dalį biudžetininkų algų augimo siekti su pasiekiamais rezultatais.

Šis planas dar turės būti galutinai patvirtintas vyriausybės posėdyje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nepritarė strategijai, nors jos atstovai dalyvavo darbo grupėje.

Pasak konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, strategija nenumato, kad pirmiausiai darbo užmokestis būtų didinamas mažiausiai uždirbantiesiems, o daugiausiai naudos gaus vadovai per bazinio dydžio augimą.

Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.