Verslas

2019.04.28 07:00

Nepagražinta vilkikų vairuotojų darbo kasdienybė: valgo pakelėse, nusiprausti – prabanga

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.04.28 07:00
LRT aktualijų studija. Vilkikų vairuotojų bėdos

Gyvenama metalinėje būdoje, prausiamasi ir valgoma pakelėse, būtina saugoti krovinius, todėl negalima miegoti. Apie tokią vilkikų vairuotojų kasdienybę LRT RADIJUI pasakoja Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas.

Jo teigimu, yra nemažai atvejų, kai bandantys apginti krovinį vairuotojai yra sumušami.

Profsąjungos reikalauja spręsti Lietuvos vilkikų vairuotojų atlyginimų problemas ir užtikrinti jų socialines garantijas. Vairuotojams šoką sukėlė Europos Parlamento (EP) patvirtintas mobilumo paketas, skaldantis Europos Sąjungos (ES) šalis į priešingas stovyklas. Manoma, kad šis paketas turėtų pagerinti vairuotojų padėtį, tačiau, kaip tikina Susisiekimo ministerija, tai sumažintų mūsų šalies transporto sektoriaus konkurencingumą ir net priverstų verslą iš Lietuvos keltis į kitas šalis.

Tačiau, anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario Algirdo Syso, vežėjų padėtis yra katastrofiška. Jo aiškinimu, šio sektoriaus darbuotojai gauna mažus atlyginimus ir neturi tinkamų socialinių garantijų.

„Dalis mokesčių mokėtojų iš dalies juos remia. Vilkikų vairuotojai, turintys šeimas, gauna įvairių kompensacijų, nes jų pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas, ir tada išeina, kad mes visi kartu remiame tokį verslą. [...] Reikia turėti moralinės atsakomybės prieš tuos žmones“, – piktinasi A. Sysas.

„Sąlygos vairuotojams yra išties siaubingos, o ir dirbti už minimalų atlygį neapsimoka. 15 metų dirbau šį darbą“, – sako LRT RADIJO klausytojas Gediminas.

A. Cuzanausko teigimu, tris ketvirtadalius vilkikų vairuotojų atlyginimo sudaro dienpinigiai, nuo kurių mokesčiai valstybei yra nemokami. Anot jo, paprastai vežėjai oficialiai dirba už minimalų atlyginimą.

„Čia nukenčia ir pats darbuotojas. Neįgalumo ar ligos atveju viskas yra skaičiuojama nuo minimalios algos, vairuotojai atlyginimą susirenka iš dienpinigių, o oficialiai gauna minimalų atlygį. Kitas dalykas, visi transporto sektoriaus darbuotojai priverstinai turi išeiti neapmokamų atostogų, kai darbuotojo „Sodros“ skiltyje yra parašoma „nedraustas“, tai valstybei mokesčiai irgi nemokami. Vienas didžiausių sektorių moka mažiausius mokesčius“, – tvirtina A. Cuzanauskas.

A. Sysas piktinasi minėto sektoriaus verslininkų godumu, esą šis verslas klesti, tačiau atlyginimų dydis vilkikų vairuotojams – nesikeičia.

„Mėnesiams išvažiuoja, nakvoja automobilyje, maistą gamina pakelėse ant plytelių. [...] Mes įstojome į turtingųjų pasaulio klubą, mokame įmokas, bet, kai kalbame, kad Lietuvos piliečiai turėtų gauti atitinkamą darbo užmokestį, kad galėtų oriai jaustis, tai jie šito negali, jie negali paskolos pasiimti su tokiu atlyginimu. [...] Mokesčių sistema yra siaubinga, nes verslas moka mažiausius mokesčius ES“, – LRT RADIJUI sako A. Sysas.

Neturi galimybės pamiegoti

Vienas iš mobilumo paketo siūlymų, sukėlęs daug diskusijų, buvo vairuotojų savaitės poilsio kabinoje draudimas. Paklaustas, kaip šiuo metu ilsisi vilkikų vairuotojai, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius teigia, kad yra nustatytas darbuotojų poilsio režimas, reglamentuojantis, jog vairuotojai į dieną gali dirbti ne daugiau kaip devynias valandas ir išdirbę šešias pamainas jie privalo ilsėtis savaitę.

„Visi gandai apie tai, kad vairuotojai dirba 24 valandas per parą ir juos savininkai kažkur varo, – taip nėra. Daugelis įmonių ir šiandien savo vairuotojus apnakvyndina viešbučiuose, tačiau čia yra problema. Europos Komisija atliko tyrimus, kurie buvo pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komitete Seime. Jie parodė, kad nėra tiek vietų, kur tie vairuotojai galėtų nakvoti. [...] Iš tikrųjų yra vairuotojų, kurie labai jaukiai susitvarkė savo kabinas ir jų net su pagaliu neišvarysi į kokius nors viešbučius“, – sako M. Atroškevičius.

A. Cuzanauskas tvirtina, kad daugumos vairuotojų draudimas reikalauja, jog būtų užtikrintas krovinio saugumas, todėl jie yra priversti miegoti vilkikų kabinose. Kaip teigia jis, tokios darbo sąlygos nesuteikia galimybės pailsėti, nes darbuotojai yra priversti nuolat budėti prie saugomo krovinio.

„60 dienų gyveni toje metalinėje būdoje, kuri neturi nei garso, nei šilumos izoliacijos. [...] Draudimas reikalauja, kad būtų užtikrintas krovinio saugumas, bet tada vairuotojui liepiama miegoti kabinoje prie šiek tiek praverto lango, kad galėtų girdėti, ar jo neplėšia, ar nenupila kuro. Kiek yra atvejų, kai darbuotojai, bandantys apginti kurą ar krovinį, yra sumušami. Kas tai? Budėjimas? Tai yra „puikus“ poilsis ir tada matome, kiek yra tų eismo įvykių, žūčių darbo vietoje, ir apie tai niekas nekalba“, – pabrėžia A. Cuzanauskas.

Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas tvirtina žinantis daugybę atvejų, kai darbdaviai verčia vilkikų vairuotojus apgaudinėti sistemą ir fiksuoti nebūtą poilsį. „Darbdaviai priverčia darbuotojus ištraukinėti korteles ir teigti, kad taip nėra. Čia ne vieną ir ne du žmones galima atvesti ir parodyti“, – teigia A. Cuzanauskas.

Nacionalinės vežėjų asociacijos generalinio sekretoriaus aiškinimu, Europoje naudojami daugiausia 3–4 metų senumo vilkikai, kuriuose sąlygos yra geros.

„Aš nesakau, kad poilsio ar viešbučių neturėtų būti, bet pasakojimai, kad reikia miegoti vos pravėrus langą, kažką saugoti... Tai tam yra apsaugos sistemos, jeigu kažkas patenka į vidų, tai tiesiog suveikia signalizacija. [...] Tai, kad nėra kur sustoti, ar čia savininkas kaltas?“, – klausia M. Atroškevičius.

Prausiasi ir valgo pakelėse

Iš Klaipėdos paskambinusi Rūta dalijasi savo artimųjų patirtimis. Anot jos, vilkikų vairuotojai net neturi galimybės nueiti į tualetą ar nusiprausti.

„Pavyzdžiui, Belgijoje, jeigu jie neturi laiko, eina ant geležinkelio, po tuneliu, nes nėra kur nusiprausti. Niekas su jais nesiskaito, sako, jūsų vieta yra už durų. Jeigu nepatinka – nedirbkite. [...] Vairuotojai vaikšto su savo maišeliais, kažkur sustoja nusisprausti, išsivirti valgyti, o verslininkai, kurie čia verkia, kaskart važinėja su naujausiais automobiliais“, – teigia LRT RADIJO klausytoja.

Rūta taip pat piktinasi minimalia alga ir verslininkų gobšumu, esą pinigai vilkikų vežėjams yra išmokami nesąžiningai arba visai nesumokami.

„Vienas iš mano artimųjų yra po operacijos, gauna minimalią algą, o nedarbingumas skaičiuojamas nuo šios algos. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis niekas nemoka dvigubo atlyginimo. Jie turi būti mašinoje visą parą ir saugoti krovinį, ir už tai jiems nemokama. Kai grįžta iš darbo, atidirbę 6–8 savaites, už tą laikotarpį, kurį praleidžia namuose, negauna nė cento. Tegul neverkia verslininkai, kad negauna pelno, nes tolimųjų reisų vairuotojai yra vergai“, – išgyvenimais dalijasi klausytoja.

Anot M. Atroškevičiaus, tai pavieniai pavyzdžiai: „Taip, jų yra, bet čia yra gyvenimas, tai natūralu, bet sakyti, kad taip yra visur, būtų tikrai neteisinga.“

Remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, A. Sysas teigia, jog, atsižvelgiant į 2018 metų kontrolės rezultatus, matyti, kad krovininio kelių transporto ekonominės veiklos sektoriuje ir toliau išlieka didelė nedeklaruoto darbo rizika. Jis priduria, kad krovininių kelių transporto įmonių daromi darbo teisės pažeidimai yra tiesiogiai susiję su pelno ir kitų mokesčių slėpimu, kai yra teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, apgaulingai tvarkoma buhalterija, klastojami dokumentai ir automobiliuose įrengtų tachometrų duomenys.

„Man nuoširdžiai gėda, kad 21 amžiuje turime tokias darbo sąlygas. Žmonių liudijimai akivaizdžiai parodo, kokios geros kabutėse yra sąlygos miegoti automobilyje. [...] Naujausi automobiliai neužtikrina komforto. Vairuotojų darbas yra atsakingas, juk jie važiuoja keliu, neduok Dieve, užmigtų ir užmuštų visiškai nekaltus žmones. Visa tai reikia matyti ir susitvarkyti savo kiemą“, – pabrėžia A. Sysas.

A. Cuzanauskas apibendrina – Lietuva yra teisinė valstybė, priklausanti ES, todėl darbdaviai privalo užtikrinti teises, o ne daryti išvedžiojimus.

„Verslininkams buvo sudarytos sąlygos, ir jų nuo 2004 metų buvo suteikta dar daugiau. Valstybė jiems užtikrina labai daug galimybių, jie tą verslą ir plėtoja, todėl būtina skaitytis su Lietuvos ir trečiųjų šalių piliečiais. Turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos“, – akcentuoja A. Cuzanauskas.

Plačiau – radijo laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.