Verslas

2019.04.24 05:30

Kaupimas pensijai: kuo skiriasi antroji bei trečioji pakopos ir kurią rinktis

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.24 05:30

Kuo skiriasi antroji ir trečioji pensijų pakopos? Kurioje pakopoje kaupti senatvei, o gal pasirinkti net ir ne vieną? LRT.lt kalbinti ekspertai nurodo, kad apsispręsti gali būti lengviau paprasčiausiai atkreipus dėmesį į savo darbo užmokestį ir pasidomėjus, kokios naudos kiekviena pakopa suteikia.

LRT.lt kalbintų ekspertų aiškinimu, besirinkdami vieną iš pensijų pakopų žmonės pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuo kiekviena iš jų skiriasi. Pirmoji pensijų pakopa apima tik „Sodros“ senatvės pensiją. Norint išmokėti šias pensijas taikoma einamo finansavimo sistema: dabartiniams pensininkams pensijos mokamos iš tų gyventojų, kurie moka mokesčius.

Antra ir trečia pakopa išsiskiria tuo, kad kaupdamas jose žmogus kaupia savo paties ateičiai. Vis dėlto antrą pakopą galima būtų apibūdinti kaip pusiau privačią, nes joje prie kaupimo prisideda ir pati valstybė – norėdama paskatinti kaupti valstybė skiria 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu ši įmoka siekia 16,4 euro.

Be to, šioje pakopoje taikomi griežtesni reikalavimai, koks administravimo mokestis gyventojams gali būti taikomas, kaip gyventojų pinigai investuojami.

Trečioji pensijų kaupimo pakopa – visiškai privati. Joje žmogus atideda savo gaunamas lėšas. Kaip nurodo „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, valstybė skatina gyventojus kaupti ir trečioje pakopoje, pritaikydama pajamų mokesčio lengvatą, tačiau papildomai lėšų neskiria.

„Daugiau jokių apribojimų ar kažkokios griežtesnės priežiūros nėra. Palyginus, antroje pakopoje valstybė reguliuoja ir vadinamus atsiskaitymus, kiek kainuoja administravimas, griežtai reguliuoja, kaip ir kur tie pinigai turi ir gali būti investuojami, kaip jie gali būti išmokėti. Trečioje pakopoje atskaitymai nereguliuojami, valstybė daug mažiau juos prižiūri“, – akcentuoja S. Jarmalis.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys taip pat atkreipia dėmesį, kad antra pakopa daug griežčiau reguliuojama.

„Žmogus deda savo 3 proc. ir iš valstybės gauna tam tikrą skatinamąją dalį, t. y. tą 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Valstybė kaip ir traktuoja, kad tai yra bendros socialinės sistemos dalis ir dėlto yra apribotas disponavimas tokiomis lėšomis iki pat pensinio amžiaus. Negana to, sulaukus pensinio amžiaus, priklausomai nuo sukauptos sumos, bus kaip ir nustatytas išmokų būdas“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Jeigu gyventojui išėjus į pensiją jis bus sukaupęs iki 3 tūkst. eurų, pinigai jam bus išmokami kaip vienkartinė išmoka. Jeigu suma sieks nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų ji bus išmokama dalimis, o sukaupus daugiau kaip 10 tūkst. eurų gyventojui reikės įsigyti anuitetą.

„Trečioje pakopoje tokių griežtų apribojimų nėra, tai visiškai savanoriškas kaupimas, arba iš žmogaus paties, arba kartu su sutuoktiniu, arba iš jo darbdavio. Pats žmogus sprendžia, kiek mokėti, kada mokėti, ar mokėti“, – teigia Š. Ruzgys.

Kaupiantys trečioje pakopoje gali susigrąžinti GPM

Š. Ruzgys taip pat pabrėžia, kad kaupiantiems trečioje pakopoje valstybė taip pat taiko savotišką paskatą – deklaruodami pajamas, trečioje pakopoje kaupiantys gyventojai gali susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Tai taikoma sumoms, kurios siekia ne daugiau kaip 25 proc. nuo metinio darbo užmokesčio, ir įmokos, mokamos į trečios pakopos pensinius fondus (arba investicinį gyvybės draudimą, kas GPM prasme traktuojama tapačiai) neviršija 1500 eurų per metus. Tai reiškia, jeigu šiais metais investavau 1500, tai kitais metais, deklaruodamas savo pajamas, susigrąžinsiu 300 eurų, t. y. 20 proc. savo sumokėtų mokesčių nuo tos įneštos sumos“, – paaiškina Š. Ruzgys.

Vis dėlto, tvirtina S. Jarmalis, tokia lengvata nuo šių metų galioja ir antroje pakopoje, jeigu prie kaupimo prisideda ir gyventojo darbdavys: „Tarkime, darbdavys sako – gerai, aš tau pridėsiu dar 2 proc. Tai nuo tų 2 proc., kuriuos prideda darbdavys, gyventojas taip pat gali susigrąžinti GPM ir tokiu atveju jam tai galbūt apsimoka labiau nei kaupti trečioje pakopoje, nes atskaitymai, administravimo mokesčiai antroje pakopoje yra mažesni.“

Kaupiantys antroje pakopoje už lėšų administravimą susimokės mažiau

Skirtingai nei antroje pakopoje, trečioje pakopoje kaupiantiems asmenims taikomi administravimo mokesčiai valstybės nėra reguliuojami, todėl jie gali būti net kelis kartus didesni nei tie, kuriuos gyventojas sumokėtų, kaupdamas antroje pakopoje.

Kaupimo bendrovės šiuo metu iš klientų, kaupiančių pensiją antroje pakopoje, negali imti daugiau kaip 0,8 proc. mokesčio. Nuo 2021 m. šis procentas bus dar mažesnis ir sieks vos 0,5 proc. Kaip LRT.lt sako Š. Ruzgys, įmokos mokestis, kaupiant trečioje pakopoje, iš esmės nulemiamas bendrovių konkurencijos, tačiau jis gali svyruoti nuo 0,5 proc. iki 3 proc.

„Pavyzdžiui, viename banke taikoma praktika – kuo didesnė įmoka, tuo mažesnis įmokos mokestis. Kitos bendrovės labiau žiūri į tai, į kokias akcijas gyventojas investuoja. Jeigu akcijos rizikingesnės, mokestis didesnis. [...] Tai yra normalios kainos, tiesiog antra pakopa yra nuspausta politiniais sprendimais. Tai čia normalu. Visame pasaulyje žmogus investuodamas į investicinius fondus lygiai tą patį susimokėtų, kaip yra trečioje pakopoje, tiesiog antra pakopa Lietuvoje nukeliavo iškreiptu būdu į visiškai kitą pusę“, – vertina Š. Ruzgys.

Neapsisprendžiate? Pažiūrėkite į gaunamas pajamas

Renkantis, kurioje pakopoje kaupti savo ateičiai, LRT.lt pašnekovai pataria atkreipti dėmesį ir į gaunamas pajamas. Paprastai trečia pakopa naudinga tiems, kurių pajamos didesnės.

S. Jarmalio teigimu, jeigu žmogus uždirba minimalią algą, jo atlyginimas iš esmės yra bene dvigubai mažesnis už vidutinį darbo užmokestį. Taigi atidėdamas 3 proc. nuo gaunamų pajamų jis atideda tiek pat, kiek valstybė, pridėdama 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Vadinasi, kaupdamas antroje pakopoje žmogus į šį fondą atideda tiek pat, kiek jam prideda valstybė.

„Tai jau žmogui yra dvigubas pelnas – aš įdėjau į taupyklę du eurus, bet jau turiu keturis. Mažiau uždirbant išeina, kad antra pakopa apsimoka dar labiau. Kita vertus, kai žmogus mažai uždirba, jam labai sunku atidėti pinigų taupymui“, – svarsto S. Jarmalis.

Š. Ruzgys sutinka – kuo mažesnės žmogaus pajamos, tuo labiau jam apsimoka kaupti antroje pakopoje, nes didesnės naudos iš trečios pakapos sulauks būtent tie, kurių pajamos gana didelės. Jis, kaip ir S. Jarmalis, atkreipia dėmesį, kad minimalią algą gaunantis darbuotojas per mėnesį, kaupdamas antroje pakopoje, atidėtų tiek pat, kiek jam pridėtų valstybė.

„Tai reiškia, kad valstybė žmogui padvigubina jo paties indėlį. Atitinkamai, kuo alga labiau kyla, tuo tas valstybės indėlis proporcingai mažėja. [...] Algai esant iki kokių 2000–2500 eurų antra pakopa labiau apsimoka, vertinant matematiškai, negu trečia pakopa. Kai alga viršija 2000–2500 eurų, maždaug iki 4000 eurų, tuomet trečia pakopa labiau apsimoka“, – aiškina Š. Ruzgys.

Jo teigimu, kai žmogaus pajamos pasiekia daugiau kaip 4000 eurų, jis susiduria su apribojimais, taikomais trečiai pakopai. Didesnes pajamas gaunantys žmonės, sako Š. Ruzgys, tuomet turi patys sukti galvas, kaip efektyviai taupyti senatvei.

„Ties 4000 eurų alga praktiškai reikia ieškoti dar kitų būdų, nes lengvatos baigiasi. Turtingesniems žmonėms belieka įjungti kūrybą, kaip dar kaupti savo senatvei, nes valstybė tau jau daugiau jokių paskatų neduoda, tai tampa tavo problema“, – sako Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas.

Kaupiant ne vienoje pakopoje – didesnės pajamos senatvėje

Vis dėlto Š. Ruzgys laikosi pozicijos, kad geriausia kaupti abiejuose fonduose, nes tai žmogui galėtų užtikrinti, kad išėjus į pensiją jo pajamos sudarys apie 70–80 proc. iki tol gautų pajamų: „Jeigu ir darbdavys prisideda, ir tu pats kažką darai, tu gali sukaupti daugiau pajamų. Tada tas priedas prie senatvės pensijos bus gerokai didesnis nei „Sodra“ ir antra pakopa kartu sudėjus. Iš tų trijų pakopų žmogus gali tikėtis turėti apie 70–80 proc. buvusių pajamų, kas reikštų, kad jis gali užsitikrinti panašų pragyvenimo standartą kaip ir prieš išeidamas į pensiją.“

Š. Ruzgys skaičiuoja, kad, kaupiant antroje pakopoje vien tik valstybės pervedami 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio per metus į sąskaitą atneša beveik 200 eurų.

„Tai tau valstybė duoda 200 eurų mainais už tai, kad tu kauptum 3 proc. iš savo pajamų, jų nesuvartodamas. [...] Trečioje pakopoje, jeigu tuo pačiu kampu vertintume, valstybė ant stalo padeda 300 eurų [GPM, kurį žmogus gali susigrąžinti, deklaruodamas pajamas – LRT.lt] mainais į tai, kad tu nesuvartosi 1500 eurų per metus, o tą pinigą atidėsi savo pensinio amžiaus laikotarpiui į mažiau reguliuojamą instrumentą“, – sako Š. Ruzgys.

Bandant apsispręsti, kurią pakopą vis dėlto pasirinkti, Š. Ruzgys siūlo įvertinti ir subjektyvius aspektus. Jeigu žmogaus netenkina tai, kad, kaupiant antroje pakopoje, jam gali tekti įsigyti anuitetą, sako pašnekovas, savaime suprantama, kad tokiam gyventojui derėtų šios pakopos ir nesirinkti.

„Antra pakopa turi anuitetus, ar man patinka anuitetai, ar nepatinka? Ar aš noriu, kad man kažkas reguliuotų, ką man su savo pinigais daryti, ar nenoriu? Jeigu su savimi susitari, kad anuitetas tau tinka, nes tai apdraus ilgaamžiškumo riziką, o valstybė kažkaip sužiūrės, kad to anuiteto kaina būtų protinga, tai tada pasirenki – tiek to, aš kaupsiu toje antroje pakopoje, nes tai yra labai pigu. Valstybė sudarė sąlygas pigiam kaupimui“, – sako Š. Ruzgys.

Taip pat skaitykite