Verslas

2019.05.07 05:30

Siūlo neliūdėti dėl išvykstančių: turime sudaryti sąlygas, kad žmonės išvažiuotų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.07 05:30

Reikėtų sudaryti sąlygas žmonėms išvažiuoti į kitas šalis, nes ten jie pasisemia ir grįžta su patirtimi, LRT.lt sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Giedrius Viliūnas. Jis pabrėžia – kalbant apie tokius išvykėlius, reikėtų kalbėti ne apie protų nutekėjimą, o apie protų mainus. Todėl lygiai taip pat reikėtų susitaikyti, kad mainai reiškia ne tik išvažiuojančius, bet ir čia atvažiuojančius talentus.

Konkuruoti norintys verslininkai negali apsiriboti Lietuva

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas forume „Lietuvos demografinė politika ir sprendimai“ atkreipė dėmesį, kad pasaulyje vis labiau ryškėja protų cirkuliacijos tendencija. Kaip teigė M. Katinas, jauni žmonės šiais laikais pasižymi ne tik tuo, kad nori siekti karjeros, bet ir tuo, kad per visą karjeros laikotarpį turi siekį padirbėti ne vienoje šalyje.

„Terminas „brain circulation“ (lietuviškai – „protų cirkuliacija“) apibūdina tokią tendenciją, kai žmonės, turėdami galimybę keliauti po pasaulį, iš principo nori per savo karjerą pakeisti geografiją. Ta siekiamybė jaunimui tampa normali. Iš valstybės pusės, tai yra didžiulė erdvė diskusijai. Yra dalis žmonių, kurie vyksta į kitas šalis, kad save patirtų kaip profesionalus. Klausimas, kiek iš jų ten užsikabina“, – svarstė M. Katinas.

Anot jo, ateityje tokie žmonės sudarys pusę populiacijos ir tai bus ypač būdinga Europos Sąjungai (ES), kurioje emigruoti į kitą šalį itin lengva.

M. Katino nuomone, į tokią tendenciją dėmesį atkreipti turėtų ne tik patys darbuotojai ar valstybė, bet ir darbdaviai. „Investuok Lietuvoje“ direktorius pabrėžė – jeigu lietuviško kapitalo įmonė nori sėkmingai konkuruoti, ji privalo atsigręžti ne tik į Lietuvos talentus.

„Net jei tai yra lietuviško kapitalo įmonė, kuri eksportuoja į 20 valstybių, ji savo viduje de facto privalo turėti itališkai kalbantį pardavėją, švediškai kalbantį pardavėją. Tai reiškia, kad ekonomikos kultūra tarsi tampa diversifikuota, joje atsiranda tarptautinis genas“, – teigė M. Katinas.

Jis pateikė pavyzdį – į tokią tendenciją estai sureagavo jau prieš kelerius metus. Pasak M. Katino, prieš dvejus metus Estija įsivedė mokestinę subsidiją informacinių technologijų specialistams – jei bendrovė pritraukia užsienyje gimusį informacinių technologijų specialistą, ji gauna subsidiją.

Pritraukti bandome ne tik ekspertus, bet ir darbininkus iš trečiųjų šalių

Tame pačiame forume Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi potencialo vėl tapti trijų milijonų valstybe, tačiau to nebus įmanoma pasiekti be darbo imigrantų iš trečiųjų šalių.

Taip pat skaitykite

Pasidomėjus, kodėl susidaro tokia situacija, kad prisivilioti bandome ne tik aukštos kvalifikacijos specialistus iš viso pasaulio, bet ir žemos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, kai Lietuva bando spręsti emigracijos problemą, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Giedrius Viliūnas LRT.lt teigė, kad situacija nėra tokia vienalypė.

„Diskutuojant apie šį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį, kad vis dėlto labai didelė išvykstančiųjų dalis yra iš tos žemesnės kvalifikacijos ir žemesnių kompetencijų reikalaujančių darbų srities, kur darbo užmokestis Lietuvoje iš tiesų objektyviai yra žemesnis, nes bent ankstesniais dešimtmečiais tokių darbuotojų pasiūla buvo didesnė. Vakarų šalyse jie natūraliai brangesni, nes visas kainų, pragyvenimo, bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra aukštesnis“, – nurodė G. Viliūnas.

Todėl, sakė MOSTA vadovas, Lietuva po truputį pradeda akivaizdžiai konkuruoti ne tiek dėl šių, kiek dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų: „Man atrodo, čia tokie prasilenkiantys srautai. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai. Tie, kurie išvyksta... žemų kvalifikacijų sektoriuje mes iš tiesų konkuruojame pigesne darbo jėga ir dėl to ambicingesni žmonės, tos darbo jėgos atstovai, važiuoja ten, kur mokama daugiau.“

Darbo rinka susiduria su krize

G. Viliūno vertinimu, tokia situacija susiklostė per daugelį metų, todėl dabar darbo rinka atsidūrė krizėje – daugybė žmonių prieš dešimtmečius buvo parengti dirbti pramonėje, tačiau, bėgant metams, dėl pramonės modernėjimo jų profesijos paprasčiausiai išnyko.

„Natūraliai ši darbo jėga išsilaisvino. Tik nedidelė jos dalis persikvalifikavo, dalis tapo pertekline. Tie žmonės tiesiog ieškojo galimybės pritaikyti savo gebėjimus, gauti orų darbo užmokestį kitur. Deja, tokia struktūrinė Lietuvos problema vykstant ūkio raidai. Ji būdinga daugeliui šalių, ne tik Lietuvai. Man atrodo, tai šiek tiek paaiškina situaciją. Deja, dažniausiai adaptacija seka paskui krizę“, – LRT.lt teigė G. Viliūnas.

Jo aiškinimu, paprastai darbo rinkoje susiklosto tokios tendencijos, kad atlyginimai ima kilti tada, kai pradeda trūkti darbo jėgos: „Ima kilti atlyginimai, ir mes susirūpiname, kaip įsivežti darbo jėgos, nors prieš tai patys ją paleidome. Pas mus akivaizdžiai taip pat vyksta. Dabar jau ryškiai koreguojami atlyginimai, darbdaviai pasiruošę investuoti į atlyginimų kėlimą ir kvalifikacijos tobulinimą. Į tai metamos didelės lėšos, bet prieš tai 20 metų tos pastangos turbūt nebuvo pakankamos.“

G. Viliūno nuomone, padėtis Lietuvoje gerėja: mūsų BVP rodikliai auga sparčiau nei Europos vidurkis, Lietuva peržengė simbolinę ribą, nuo kurios pradeda mažėti ES struktūrinė parama. Tai, anot G. Viliūno, rodo, kad Lietuva tebėra konkurencinga šalis.

Vis dėlto MOSTA vadovas sutiko – konkurencingi vis dar esame pigia darbo jėga, tačiau net ir šis konkurencingumas tirpsta: „Turime įvykdyti tam tikrą konversiją, pabėgti nuo tų vidutinių pajamų spąstų, tai tikrai yra didelis iššūkis, nes, kai pasieki vidutinį lygį, atlyginimų augimas jau ima stabdyti tradicinį konkurencingumo augimą, tada reikia aukštų technologijų, reikia daug inovacijų, kad prasiveržtume į lyderių pozicijas.“

G. Viliūnas: nereikėtų raudoti dėl išvažiuojančių žmonių

Paklaustas, ar toks konkurencingumas nepakiša kojos tam, kad Lietuva galėtų prisikviesti aukštos kvalifikacijos specialistų iš viso pasaulio, G. Viliūnas teigė, kad atsakymas priklauso nuo sektoriaus.

„Bendrąja prasme, šalies masteliu imant (labai stambiu masteliu), tai yra tiesa. Tiesiog esame šioje raidos stadijoje. Bet, jeigu paimsime atskirus sektorius, kuriuose yra didelių tiesioginių užsienio investicijų, kur ateina tarptautinės kompanijos, ten vyksta ir tarptautinė protų cirkuliacija: matome tarptautinę darbo jėgą, konkurencingus atlyginimus tarptautiniu mastu“, – tvirtino G. Viliūnas.

Jo nuomone, būtent jau minėtos pasaulinės tendencijos diktuoja, kad Lietuva vis dėlto neišsivers be talentų iš kitų šalių. Kaip teigė G. Viliūnas, tai rodo ir pasaulio patirtis – nė viena uždara valstybė negali pasididžiuoti gebėjimu konkuruoti tarptautiniu lygiu.

„Mūsų pati ekonominė filosofija ir sandara yra būtent atviros ekonomikos. Ar mes ką nors prisimintume iš uždaros ekonomikos kaip konkurencingas šalis? Tik Šiaurės Korėją, kuri gali karo pramonėje konkuruoti... Tiksliau, bando vaizduoti, kad konkuruoja. Šiaip nebūna konkurencingų uždarų ekonomikų. Jos turi būti atviros“, – sakė G. Viliūnas.

Anot jo, būtina atkreipti dėmesį, kad laisva ekonomika nereiškia protų nutekėjimo, kalbama apie protų mainus: „Tai yra natūralu. Tai yra globalus pasaulis. [...] Turbūt dauguma jaučiamės pasaulio piliečiai. Mažų mažiausiai – Europos Sąjungos. Darbo rinkai galioja tas pats. Mes tikrai turime sudaryti sąlygas, kad žmonės išvažiuotų, ir tikrai nereikėtų raudoti dėl to, kad žmonės išvažiuoja, nes jie pasisemia ir grįžta su patirtimi. Tiesiog turime turėti lygiai geras darbo sąlygas. Tikrai tai randasi Lietuvoje.“