Verslas

2019.04.20 07:00

Vieną kartą užsivilktos suknelės nusidėvėjimą įvertino 50 procentų: ką būtina žinoti apie drabužių valymo paslaugas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.20 07:00

Kiek kartų reikia užsidėti drabužį, kad jo nusidėvėjimas būtų įvertintas 50 proc.? Pasirodo, vestuvinę suknelę užtenka apsivilkti vos vieną kartą, kad valymo bendrovė ją įvertintų kaip nusidėvėjusią.

Su tokia patirtimi susidūrė vilnietė Kotryna. LRT.lt ji pasakoja savo vestuvinę suknelę, kurią dėvėjo vos vieną kartą kelias valandas, po kurio laiko nunešusi į valyklą cheminiam valymui. Ant jai atspausdinto kvito – valymo paslaugų sutarties – moteris be kitos informacijos pastebėjo, kad jos suknelė įvertinta kaip nusidėvėjusi 50 proc.

„Paklausiau darbuotojos, kodėl nurodyta, kad suknelė nusidėvėjusi. Man buvo paaiškinta, kad tiesiog tokia tvarka. Kaip vos kelioms valandoms užsivilktas drabužis gali staiga būti nudėvėtas 50 proc.? Nebuvo jis nei itin suteptas, nei kur nors suplyšęs“, – stebisi LRT.lt skaitytoja.

Jos teigimu, kvite taip pat buvo nurodyta, kad suknelė neturi priežiūros etiketės, todėl valymo bendrovė nesuteikia garantijų, kad drabužis valymo metu nebus sugadintas.

„Už valymą galiausiai sumokėjau daugiau kaip 50 eurų, nors bendrovė net negalėjo garantuoti, kad suknelę man grąžins švarią ir nesugadintą“, – sako Kotryna.

LRT.lt pasidomėjo, kaip vertinami valyti atnešti drabužiai ir kokias teises vartotojams užtikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

Įvertinti nusidėvėjimą privalo

Kalbinti pašnekovai atkreipia dėmesį, kad įvertinti drabužio ir jo dalių nusidėvėjimą paslaugos teikėjams nurodo teisės aktai, prie kurių pateikta ir lentelė, kaip tai reikėtų daryti. VVTAT atstovė akcentuoja – patys vartotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, ar valymo sutartyje pateikiama informacija atitinka tikrovę ir yra tiksli.

Vartotojai turėtų prisiminti, kad jiems privalo būti nurodomas konkrečios paslaugos pavadinimas, paslaugos kaina, įskaitant mokesčius, duomenys apie vartotojo pateiktą gaminį. Į tai taip pat įeina ir esami defektai, nusidėvėjimas.

Taip pat valymo sutartyje nurodoma, ar yra priežiūros etiketė, kokios yra galimos paslaugos rizikos, kokia garantija taikoma ir iki kada paslauga turėtų būti suteikta.

Be to, pareiga įrodyti, kad ši informacija iš tiesų buvo suteikta, tenka verslininkui.

LRT.lt kalbinti valymo bendrovių vadovai tvirtina besilaikantys nurodytų rekomendacijų ir taisyklių, tačiau atkreipia dėmesį – vis dėlto valyti atneštų drabužių nusidėvėjimo vertinimas gana subjektyvus.

 „Paulini“ komercijos direktoriaus Arūno Liutkevičiaus teigimu, gaminių vertinimo kriterijai nustatomi remiantis Valstybinės ne maisto prekių inspekcijos prie Ūkio ministerijos rekomendacijomis. Paprastai skiriamas fizinis ir moralinis nusidėvėjimas.

A. Liutkevičiaus aiškinimu, fizinis nusidėvėjimas yra įvairūs defektai, atsiradę dėl gaminio dėvėjimo ar laikymo, pavyzdžiui, dėmės, ištrynimai, skylės, spalvos pasikeitimai ir kt. Moraliniu nusidėvėjimu paprastai apibūdinamas nebemadingas drabužis, pagamintas prieš daugiau nei dvejus metus.

Pašnekovo tvirtinimu, paprastai naujų drabužių valyti klientai neneša. Jie atnešami nebent lyginti: „Nauji drabužiai kartais atnešami lyginti, tačiau valyti nešami tik jau dėvėti drabužiai. Mūsų priėmimo skyriuose dirbantys specialistai kiekvienu atveju įgudusia akimi įvertina gaminio būklę ir pagal nurodytus kriterijus nustato nusidėvėjimo laipsnį.“

Valymo bendrovės „Švara“ direktoriaus pavaduotoja Asta Šidlauskaitė-Verbickienė teigia, kad toks vertinimas gana subjektyvus: „Žinoma, net ir kartą dėvėtas drabužis, atneštas išvalyti, jau yra nusidėvėjęs. Jis negali būti kaip naujas, nes jis yra nešiotas. [...] Normalios metodikos, kuri būtų įtvirtinta teisės aktais, nėra. Drabužių valymo ir priėmimo taisyklės, patvirtintos dar 2008 m. ūkio ministro [...]. Ten yra priedas, nusidėvėjimo lentelė, bet pagal tą nusidėvėjimo lentelę neįmanoma nustatyti nusidėvėjimo, nes ji visiškai pasenusi.“

A. Šidlauskaitė-Verbickienė apibendrina – kiekviena valymo įmonė nusidėvėjimą įvertina daugiau ar mažiau subjektyviai, tačiau priduria, kad tikslius nusidėvėjimo kriterijus paprasčiausiai labai sunku nustatyti.

„Iš tiesų tai labai sunkus dalykas, kurį būtų galima kažkokiais visiems priimtinais kriterijais nustatyti. [...] Teisės akte nurodomos skylės, nutrynimai, nublukimas, moralinis nusidėvėjimas ir t. t. Pasižiūrima, kaip drabužis atrodo“, – LRT.lt sako pašnekovė.

Paprastai klientai nepasitenkinimą reiškia dėl po valymo atsiradusių pokyčių, pavyzdžiui, išblunka audinys ar atsiranda kiti defektai.

A. Šidlauskaitės-Verbickienės aiškinimu, apie galimus pokyčius po valymo klientus turėtų informuoti aptarnaujantis personalas, tačiau tokios informacijos gali būti itin daug.

„Jeigu kiekvienas priėmėjas sąžiningai atliktų savo darbą, tai kiekvienas klientas gautų visą penkių minučių paskaitą, kas gali nutikti su jo drabužiu. [...] Jeigu matome, kad gali dar labiau suplyšti, atsiverti nublukimai, tai mes imame tiesiog drabužį valyti ir skalbti be garantijos, bet tai daro visi. Tie patys drabužiai papuola ir pas mus, ir pas konkurentus“, – komentuoja A. Šidlauskaitė-Verbickienė.

Vis dažniau naudojasi valymo paslaugomis

A. Liutkevičiaus teigimu, savo drabužius valyti atnešantys žmonės dažnai gali iš dalies juos paruošti: atsegti sagas, atkreipti dėmesį, ar drabužiai nesuplyšę, siūlės neprairusios, patikrinti ir ištuštinti drabužių kišenes.

„Taip pat rekomenduojama nebandyti drabužių valyti patiems, kad nebūtų padaryta didesnė žala. Atsiradus dėmėms, patartina kaip galima greičiau pasirūpinti drabužio valymu, nes įsisenėjusias dėmes pašalinti sunkiau, o kartais ir neįmanoma“, – LRT.lt sako A. Liutkevičius.

Pašnekovų teigimu, paprastai į valyklas patenka tie drabužiai, kuriuos sunku ar net neįmanoma išvalyti namuose. Taip pat neretai atnešami tokie drabužiai, kaip striukės, paltai, apsiaustai, kuriuos, sezonui pasibaigus, klientai nori paruošti kitam.

„Labai daug atnešama marškinių. Pastebime, kad tautiečiai suprato, jog verta taupyti laiką namie ir skalbimą bei lyginimą patikėti specialistams. Taip pat tarp dažniausių drabužių yra kelnės, švarkai, paltai. Labai daug sulaukiame ir pūkinių striukių, sijonų, suknelių“, – nurodo A. Liutkevičius.

Skirtingose bendrovėse valymo paslaugų kainos gali šiek tiek skirtis. 

LRT.lt kalbinti valymo ekspertai nurodo, kad kelnių valymas paprastai atsieina nuo 8–9 eurų. Švarką galėtumėte išsivalyti nuo 10 eurų, o striukės valymo kainos prasideda nuo 12–15 eurų. Palto valymas kainuoja vidutiniškai 17 eurų.

Nesilaikant numatytos tvarkos gresia bauda

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė sutinka – vartotojai vis dėlto patiria įvairių nesklandumų, susijusių su valymo paslaugomis. Bene dažniausiai vartotojai į tarnybą kreipiasi dėl žalos, atsiradusios paslaugų teikimo metu.

Pavyzdžiui, valyti palikti daiktai buvo sugadinti, atsirado naujų defektų, nebuvusių iki paslaugų suteikimo. Taip pat vartotojai kreipiasi ir dėl nepašalintų dėmių ar kitų nešvarumų, dėl kurių buvo kreiptasi į valymo bendrovę. Pasitaiko ir atvejų, kai atnešti valyti daiktai dingsta.

Renkantis cheminio valymo ar skalbimo bendrovę, VVTAT rekomenduoja pasidomėti klientų atsiliepimais arba vadovautis asmenine patirti. Pasirinkus patinkančią įmonę, derėtų pasidomėti jos atliekamų paslaugų kokybe – galima paprašyti parodyti išvalytus drabužius.

Taip pat VVTAT primena, kad, prieš pasirašant cheminio valymo paslaugų sutartį, derėtų įvertinti joje fiksuojamą informaciją, ar visa informacija atitinka ir yra tiksli.

Jeigu vis dėlto valymo paslaugos būtų suteiktos nekokybiškai, valyti atnešti daiktai buvo sugadinti ar pradingo, klientams derėtų kreiptis į patį paslaugos teikėją, kuriam reikėtų pateikti rašytinę pretenziją. Tai padaryti galima per tris mėnesius. Per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi paslaugos teikėjas privalo patenkinti prašymus arba pateikti atsakymą, kodėl netenkinami vartotojo reikalavimai.

Jeigu susitarti nepavyksta, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT. Jeigu paslaugos teikėjas minėtų reikalavimų nevykdo ar juos vykdo netinkamai, VVTAT už reikalavimų nesilaikymą paslaugos teikėjui gali skirti nuo 72 iki 724 eurų baudą.