„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad jei „Rail Baltica“ vėžė nebus prijungta prie Vilniaus oro uosto, Lietuva Latvijai kasmet padovanos apie 3 – 5 proc. BVP. Įvardijamos ir kitos galimos Lietuvos oro uostų populiarumo mažėjimo priežastys.
Ž. Mauricas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įžvalgomis apie Baltijos šalių oro uostų ateitį. Jis rašo, kad pagal prognozę, 2040 metais didžiausias oro uostas (pagal keleivių apimtis) Baltijos šalyse bus Rygoje, antrasis – Kaune, o Vilnius atsidurs tik ketvirtoje vietoje.
„Ryga bus 2–3 kartus didesnė nei artimiausias konkurentas. Kodėl?“, – retoriškai klausia Ž. Mauricas bei įvardija 4 priežastis:
1. Rygos oro uostas turės „Rail Baltica“ stotį, kuri leis Rygos oro uostą pasiekti vos per 45 minutes iš Panevėžio, per 1:24 val. iš Kauno bei 1:44 val. iš Vilniaus (iš Parnu ir Talino atitinkamai per 1:10 val. ir 1:52 val.). Tai ženkliai padidins keleivių srautus tiek iš Lietuvos, tiek iš Estijos, kas leis Rygos oro uostui pasiūlyti dar didesnį skrydžių pasirinkimą.
2. Kauno oro uostas taip pat, tikėtina, turės jungtį su „Rail Baltica“ tad pvz. vilniečiams nuvykti į Kauno oro uostą traukiniu tetruks apie 40 minučių. Be to, Kauno oro uostas yra kone Lietuvos centre, tad jį pasiekti yra patogiau (o ir pats oro uostas turi gana ambicingų plėtros planų).
3. Vilniaus oro uostas nebus sujungtas su „Rail Baltica“, o plėtros planai yra neambicingi, tad ilgainiui jis taps lokaliu miesto oro uostu... (panašiai kaip Vienos šešėlyje esantis Bratislavos oro uostas). Dėl menko skrydžių pasirinkimo didelė dalis keleivių numigruos į Rygos ir Kauno oro uostus.
4. Talinas, tikėtina, taip pat neaugs sparčiai, nes dalį keleivių nugriebs Ryga, o kitą dalį – Helsinkis (simboliškai, British Airways skrydis į Heathrow oro uostą buvo perkeltas iš Talino į Helsinkį).
Ž. Mauricas teigia, kad dėl „aplaidumo“ Lietuva Latvijai kasmet padovanos apie 3–5 proc. BVP, o tiesioginis poveikis BVP bus apie 0,5–1 proc. Tuo metu netiesioginis poveikis dėl mažėjančio turizmo, investicijų bei prekybos bus kone 5 kartus didesnis
„Jei Lietuva būtų buvusi ambicingesnė ir būtų priėmusi savalaikius strateginius sprendimus, didžiausias oro uostas Baltijos šalyse galėjo būti Lietuvoje (idealiu atveju: tarp Vilniaus ir Kauno) – investicija būtų atsipirkusi per metus (makroekonominiu požiūriu). Bet pas mus užtat keliai geresni nei Latvijoje, bet kur važiuoti jais – kas pasakys man? (į Latvijos oro uostą?)“, – retoriškai klausė Ž. Mauricas.
Buvęs „Rail Baltica“ vadovas: manau, kad vežė bus
Buvęs „Rail Baltica“ (RB) vadovas Ignas Degutis portalui LRT.lt teigė, kad galutinis sprendimas, ar Vilniaus oro uostas bus ar nebus prijungtas prie RB projekto, kol kas nėra priimtas.
„Konkretaus sprendimo, kaip techniškai tai atrodys, nėra. (...). Pagal dabartinį teritorijų planavimą, kuris bus daromas ministerijos užsakymu, bus vertinamos įvairios opcijos, kaip Vilnius bus sujungtas su Kaunu bei kaip inkorporuosis Vilniaus oro uostas į šitą jungtį. Yra skirtingi modeliai, skirtingos alternatyvos, tikslus sprendimas bus po 2–3 metų“, – sakė I. Degutis.
Jis teigė, kad pradiniame RB plane buvo numatyta, kad Vilniaus oro uostas būtų prijungtas prie RB bei patikina, kad bet kokiu atveju oro uostas bus sujungtas su RB, tik dar nėra aišku, ar tiesiogiai ar per Vilniaus geležinkelio stotį.
„Vienaip ar kitaip oro uostas bus sujungtas: ar per centrinę stotį, ar tiesiogiai. Tai yra būtinas dalykas ne tik Lietuvai, bet ir Baltijos šalims, kad sujungtume pagrindinius Baltijos šalių oro uostus ir keleiviai galėtų keliauti tarp šalių sostinių“, – I. Degutis.
Vežė iki oro uostų pritrauktų daugiau keleivių
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis taip pat pripažįsta, kad labai svarbu jog RB eitu ne tik iki Vilniaus traukinių stoties, bet ir tiesiogiai iki oro uosto.
„Galėtume tikėtis iš pietinės Latvijos keleivių, taip pat šiaurės Lietuvos gyventojai dažniau rinktųsi mus, o ne Rygą. Taip pat, iki kol Lenkija turės didžiulį oro uostą, galėtume tikėti sulaukti keleivių srauto ir iš šiaurinės Lenkijos“, – teigė M. Gelžinis.
Pasiteiravus, kodėl Rygoje esantis oro uostas sulaukia daugiau populiarumo nei kiti oro uostai, M. Gelžinis teigė, kad tai yra dėl to, kad Latvija turi savo oro vežėją, o jis sugeneruoja papildomai apie 20 proc. skrydžių.
„Vis dėlto, jei pasižiūrėtume į keleivius, kurie skraido iš taško į tašką (tiesioginiai skrydžiai – LRT), tai mes lenkiame Rygą, lenkiame ją ir krypčių skaičiumi. Tikrai nesame silpnesni, o mūsų tikslas yra dominuoti“, – ambicingus planus vardino M. Gelžinis.
„Rail Baltica“ yra europinės geležinkelio vežės projektas, kurio tikslas integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo vertė sieks 5,8 mlrd. Eur. Naujai nutiestoje europinio pločio vežėje keleiviai traukinia galės važiuotiki iki 250 km/val. greičiu.
