Verslas

2019.04.16 12:37

Gruževskis: Lietuvoje vėl gyvens 3 milijonai, bet su viena sąlyga

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.16 12:37

Ateityje Lietuvoje iš tiesų gali gyventi 3 mln. žmonių, tačiau to neįmanoma pasiekti be imigracijos iš trečiųjų šalių, forume „Lietuvos demografinė politika ir sprendimai“ sako Darbo rinkos instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis. Vis dėlto jis teigia tikintis, kad šį skaičių pasieksime iki 2050 m.

Anot B. Gruževskio, pastarųjų metų tendencijos jau kurį laiką rodo, kad Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius. Jau ne vienus metus daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Tokios tendencijos turėtų vyrauti ir ateityje, nes, teigia B. Gruževskis, tai lemia gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas. Tačiau, pabrėžia ekspertas, situacija nebus tokia bloga, kaip gali atrodyti.

„Mūsų pesimistinis variantas yra daug optimistiškesnis už „Eurostat“ duomenis. [...] Padėtis kol kas nebus tokia neigiama, kaip ta, kuri formavosi iki 2015 m. Dabar situacija turi labiau teigiamas tendencijas“, – tvirtina B. Gruževskis.

Jis priduria – darant tokias išvadas nebuvo atsižvelgta į teigiamas 2018 m. tendencijas, nes vien pagal tai daryti išvadą apie artėjančius metus dar sunku.

Aptardamas demografinę padėtį profesorius akcentuoja – tendencijos jau daugelį metų išlieka tokios pačios. Profesoriaus aiškinimu, Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl natūralios gyventojų kaitos – kasmet miršta daugiau žmonių, nei gimsta: „Ta tendencija užprogramuota. [...] Kur yra blogis, kad ši jaunesnė amžiaus grupė, kuri galėtų kompensuoti praradimus, yra labai aktyvi emigracijos procese. Čia daug svarbiau emigracijos mažinimas nei imigracijos didinimas.“

B. Gruževskio teigimu, tik stabdant emigraciją būtų įmanoma kalbėti apie pokyčius į teigiamą pusę. Vis dėlto profesorius priduria – skirtingose savivaldybėse vyrauja skirtingos tendencijos. Kai kurios savivaldybės labiau sensta, kai kuriose pastebima didelė darbingo amžiaus emigracija, kai kuriose vyrauja abi šios tendencijos. Todėl, sako B. Gruževskis, savivaldybėms būtina galvoti apie skirtingas strategijas.

Jo pastebėjimu, nors išlieka tendencija, kad iš Lietuvos išvyksta jauni, vos mokyklą baigę ar jaunesnio amžiaus žmonės, grįžta vis dėlto vyresni: „Išvažiuoja labiau jaunesnio amžiaus grupės ir grįžta vyresnio amžiaus. Tai ir pliusas, ir minusas. Pliusas – grįžta patyrę žmonės, kai kalbame apie profesinį pasirengimą, pilietinę brandą. [...] Atkreipkite dėmesį, kad turėtume stiprinti kvalifikacijos kėlimo būtinumą. Atsižvelgiant į mūsų migracijos srautus ir prisitaikomumą. Kvalifikacijos kėlimas turėtų būti norma [...] ir gal net turėtų sudaryti krepšelio dalį.“

Neigiama tokio grįžimo pusė – jau minėtas visuomenės senėjimas, todėl, teigia B. Gruževskis, vėl grįžtama prie minėto aspekto – būtina mažinti emigraciją.

Jeigu tai būtų padaryta, apie 2050-uosius metus gyventojų skaičius vėl turėtų atsistatyti ir pasiekti 3 mln. Nepaisant to, tvirtina ekspertas, darbo rinkos įtampos nepavyks išvengti.

„Žinoma, neišvengsime senėjimo, neišvengsime įtampos darbo rinkoje dėl senėjimo. [...] Vėlgi, pokyčiai skirtinguose rajonuose yra skirtingi. [...] Dažnai žmonės išvyksta iš rajonų, bet grįžta į jiems parankiausias vietoves. Taigi vyksta toks persiskirstymas, mažėjant gyventojų rajonuose“, – atkreipia dėmesį B. Gruževskis.

Apibendrindamas B. Gruževskis teigia, kad demografiniai pokyčiai Lietuvoje labai priklausys nuo šalies ekonominės situacijos ir darbo rinkos patrauklumo. Be to, vis dėlto neišvengsime padėties, kai dėl susiklosčiusios amžiaus struktūros didės gyventojų praradimas dėl natūralaus gyventojų prieaugio. Anot B. Gruževskio, šią situaciją gerinti gali nebent didėjanti gyvenimo trukmė.

Jis dar kartą pabrėžia, kad vis dėlto pirmiausia reikėtų mažinti emigracija, atitinkamai šalinant ją lemiančius veiksnius, tačiau paklaustas, ar turėti 3 mln. gyventojų iki 2050 m. Lietuva gali nepriimdama trečiųjų šalių gyventojų, B. Gružesvkis atsako paprastai: „Ne, neįmanoma. Tai būtų ir netikslinga.“

Vis dėlto profesorius pabrėžia – imigracija turėtų būti skatinama per reemigraciją, o trečiųjų šalių piliečių atvykimas turėtų būti reguliuojamas: „Pavėlavome apie 10–12 metų, kai Ukrainos vyriausybė neprieštaravo, kad steigtume konsultacinius centrus. [...] Tikrai neturi atskiras darbdavys vaikščioti po valstybes ir rinktis tuos žmones. Turi būti bendras tikslas.“

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. Žmonių – 14,9 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais, darbingo amžiaus žmonių skaičius taip pat mažėja. Prognozuojama, kad dirbančiųjų pramonėje šiemet sumažės 3,6 tūkst., tačiau pramonės sektorius yra vienas sparčiausiai augančių, kuriame laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai didėja ir jaučiamas didelis kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Šioje srityje būtinas kompleksinis sprendimas.

Prieš kelias dienas Registrų centras išplatino informaciją, kad specialistų atlikta naujausių Gyventojų registro analizė atskleidžia, jog balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų