Vyriausybė sutarė dėl vadinamojo socialinio modelio, kuris keis pensijų mokėjimo tvarką, liberalizuos šalies darbo santykius.
Vyriausybė sutarė dėl vadinamojo socialinio modelio, kuris keis pensijų mokėjimo tvarką, liberalizuos šalies darbo santykius.
Pirmadienio posėdyje nuspręsta pluoštą įstatymų projektų siųsti į Seimą.
Prie Vyriausybės pastato tokia skuba nepatenkintos profesinės sąjungos surengė piketą ir piktinosi, kad tokio lygio permainos vykdomos nesutarus su socialiniais partneriais.
„Lietuva yra maža, atvira šalis, konkuruojanti globaliame pasaulyje. Reikia, kad būtų priimami sprendimai, gerinantys šalies konkurencingumą. Lietuvos ekonomikos pagrindas yra eksportas, o konkuruoti tenka labai sudėtingomis sąlygomis, taip pat ir atsižvelgiant į geopolitinę situaciją“, – savo argumentus, kodėl reikia keisti Darbo kodeksą, po posėdžio išsakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Premjeras tikisi, kad įstatymų paketas Seime bus pradėtas svarstyti birželį, o spalį bus galutinai priimtas.
Jeigu Seimas pritars naujajam Darbo kodeksui, Lietuvoje atsiras kur kas daugiau darbo sutarčių rūšių, lengviau bus galima sudaryti terminuotas sutartis, atleidžiami darbuotojai turės trumpesnį įspėjimo terminą ir mažesnes išeitines kompensacijas, kurios nebepriklausys nuo stažo.
Be anksčiau išdiskutuotų klausimų, pirmadienį ministrų kabinetas sutiko atsisakyti naujajame Darbo kodekso projekte įrašytos nuostatos, kad atostoginiai būtų skaičiuojami nuo bazinio darbuotojo atlyginimo. Šiuo metu atostoginiai skaičiuojami nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Po ilgų diskusijų su profesinėmis sąjungomis, sutarta, kad ir pagal naująjį Darbo kodeksą atostogaujantys gaus vidutinį atlyginimą. Tiesa, Vyriausybės nutarime ketinama numatyti, kad atostoginiai būtų skaičiuojami pagal vieno mėnesio atlyginimą, o ne trijų mėnesių vidurkį, kaip dabar ir į atostoginius nebus įskaičiuojamos skatinamosios premijos metų pabaigoje.
Šis pakeitimas aktualus žmonėms, kurių alga yra kintanti, pavyzdžiui, bazinį atlygį sudaro minimalus atlyginimas, o likusią dalį – priedas nuo rezultatų. Jeigu būtų palikta pirminė nuostata, jų atostoginiai būtų labai kuklūs, nes skaičiuojami tik nuo bazinės algos.
Taip pat naujajame Darbo kodekso projekte nebelieka ilgesnių atostogų priklausomai nuo stažo. Šiuo metu visiems dirbantiesiems priklauso 28 kalendorinės dienos atostogų, o, pavyzdžiui, turintiems dešimties metų stažą vienoje darbovietėje dar prisideda trys dienos per metus. Naujame įstatymo projekte visiems darbuotojams numatyta 20 darbo dienų atostogų. Sveikatos ir švietimo sistemų darbuotojams ir toliau liks galioti pailgintos atostogos.
Pasirašė 60 tūkst. žmonių
Kartu su kolegomis prie Vyriausybės piketavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis Darbo kodekso apskritai dar neapsvarstyta Trišalėje taryboje.
„Mes nesutinkame su tuo, kad viskas daroma labai skubotai, net prezidentė yra pasakiusi, kad viskas daroma buldozeriniu principu“, – DELFI sakė ji.
J. Matuizienė vylėsi, kad Seimas nepritars socialiniam modeliui ir grąžins Vyriausybei tobulinti.
„Mes manome, kad tai dar labiau išgins darbuotojus iš šalies. Mes manome, kad nepriims, nes renkame parašus ir planuosime didesnes akcijas“, – kalbėjo ji.
Šiuo metu profesinės sąjungos renka gyventojų parašus prieš naująjį Darbo kodekso projektą. J. Matuizienės teigimu, šiuo metu yra pasirašę 60 tūkst. žmonių.
Nepritaria išeitinių mažinimui
DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame naujajame Darbo kodekso projekte siūloma drastiškai mažinti išeitines kompensacijas ir visiems darbuotojams mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, o dirbusiems trumpiau nei vienerius metus – dviejų savaičių išmoką. Vyriausybės strateginiame komitete buvo sutarta siūlyti visiems darbuotojams taikyti dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją.
Šiuo metu priklausomai nuo stažo darbuotojai gali gauti 1–6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.
Su tokiais planais kategoriškai nesutiko profesinės sąjungos, siūliusios alternatyvą – kurti specialų fondą, į kurį mokėtų visi darbdaviai, o jis mokėtų išeitines kompensacijas. Tačiau tuomet būtų reikėję didinti „Sodros“ mokesčius, kurie ir taip yra pakankamai dideli.
Trišalė taryba yra sutarusi dėl įspėjimo termino trumpinimo atleidžiamiems darbuotojams. Pritarta naujajame projekte įrašytam 1 mėnesio įspėjimo terminui visiems darbuotojams ir 2–3 mėnesių priešpensinio amžiaus žmonėms.
Tačiau tuo pačiu papildomai sutarta, kad neįgaliesiems ir vaikus iki 14 metų auginantiems tėvams turi būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas.
Dabar visiems darbuotojams taikomas 2 mėnesių įspėjimo terminas, o 4 mėnesių įspėjimo taikomas neįgaliesiems, tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims iki 18 metų.
Taip pat siūloma daugiau darbo sutarčių rūšių. Pavyzdžiui, darbinio mokymo sutartis, pameistrystės darbo sutartis, nenustatytos apimties darbo sutartis (siūloma 8 valandų per mėnesį), projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis, norima sudaryti daugiau terminuotų sutarčių, nustatyti lankstų darbo laiką, lankstesnį viršvalandžių reguliavimą, mažesnes atleidimo iš darbo sąnaudas darbdaviui ir trumpesnius įspėjimo terminus.
Naujajame Darbo kodekse numatyta, kad minimalus darbo užmokestis galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Šiuo metu minimali alga yra labai paplitusi, ją gauna maždaug penktadalis dirbančiųjų. Taip pat daugiu nei 50 darbuotojų turinčios įmonės turės skelbti savo vidutinius atlyginimus.
Saldainis pensininkams
„Sodros“ reformoje, kuriai pritarė Vyriausybė, numatytas automatinis pensijų indeksavimas, bazinės pensijos mokėjimas ne iš „Sodros“, bet iš valstybės biudžeto, „Sodros“ lubų nustatymas, socialinio draudimo įmokų mažinimas dvylika metų po 1 proc., taip pat planuojama numatyti apskaitos vienetų sistemą skaičiuojant pensiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sakė, kad pensijos bus indeksuojamos pagal paskutinių trejų metų buvusį atlyginimų augimą ir planuojamą didėjimą, tačiau pensijos niekada nebus mažinamos.
„Iki šiol visada priklausydavo nuo politinės valios, ar kelti pensijas ar ne. Šešerius metus jos nebuvo keliamos. Augant ekonomikai šis klausimas neišvengiamai buvo vienas iš prioritetinių klausimų“, – po posėdžio sakė ji žurnalistams.
Ministrė planuoja, kad pensijos galėtų didėti 2016 m.
