Jau metus nagrinėjančiam ginčus tarp vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų (bankų, draudimo įmonių) Lietuvos bankui teko spręsti nesutarimus dėl sumų nuo 55 ct iki viršijančių 0,5 mln. Lt. Per metus Lietuvos bankas iš viso sulaukė 616 vartotojų skundų.
Jau metus nagrinėjančiam ginčus tarp vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų (bankų, draudimo įmonių) Lietuvos bankui teko spręsti nesutarimus dėl sumų nuo 55 ct iki viršijančių 0,5 mln. Lt. Per metus Lietuvos bankas iš viso sulaukė 616 vartotojų skundų.
Į ginčus su finansinių paslaugų teikėjais gyventojai įsivėlė dėl draudimo, skolinimosi, mokėjimų, investavimo, banko sąskaitų ir indėlių.
Kaip teigė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vartotojo apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis, gyventojai jautėsi patyrę žalą nuo labai mažos sumos iki labai didelės.
„Lietuvos bankui tenka nagrinėti įvairiausius ginčus. Vienu atveju vartotojas laimėjo 55 ct“, – pasakojo banko atstovas.
Daugiausia kreipimųsi Lietuvos bankas sulaukė dėl draudimo įmonių (333). Antroje vietoje – dėl bankų (215). Dėl kitų institucijų, pavyzdžiui, greitųjų, vartojimo kreditų įmonių, skųstasi 68 kartus.
Pasak D. Andriukaičio, kalbant apie finansinių paslaugų teikėjų produktus daugiausia į draudimo įmones kreiptasi dėl automobilių draudimo – civilinės atsakomybės draudimo, KASKO.
„Bankų srityje didesnioji dalis ginčų, susijusi su būsto kreditais – dėl sąlygų, susijusių su palūkanomis, bankų sprendimais reikalauti kredito grąžinimo anksčiau, dėl mokėjimo kortelių – išgryninimas, pinigų nurašymas, kortelių išdavimas, įkainiai dėl naudojimosi kortele“, – kalbėjo Lietuvos banko specialistas.
Kitų finansinių rinkos dalyvių sektoriuje daugiausia skųstasi vartojimo kreditais, lizingu.
„Daugiau nei dėl pusės ginčų susitarta taikiai arba vartotojo naudai, – ginčų rezultatus apibendrino D. Andriukaitis. – Mažiausiai taikių susitarimų dalis yra su bankais. Daugiausia – tarp draudimo įmonių ir vartotojų“.
Paprašytas nupiešti dėl ginčų su finansinių paslaugų teikėjais į Lietuvos banką besikreipiančius piliečius D. Andriukaitis išskyrė dvi kategorijas – vieni yra nusivylę tam tikra finansine paslauga ir nelabai žino, ką pirko ir kodėl, šiems vartotojams trūksta informacijos apie paslaugą.
„Tačiau yra džiugu, kad yra ir tokių vartotojų, kurie pakankamai gerai supranta, ką įsigijo ir supranta savo teise“, – džiaugėsi Lietuvos banko atstovas.
Lietuvos bankas neišskiria dėl kurių bankų ir draudimo įmonių buvo kreiptasi daugiausia. Banko teigimu, įmonių pavadinimai ginčuose dominuoja proporcingai įmonės užimančiai daliai rinkoje.
