Su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų savininkams – prasta žinia. Nuo liepos 1 d. Lietuva išbraukiama iš baltojo sąrašo, liudijančio, kad laivai atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Dabar Lietuva bus pilkajame sąraše, kurio laivams gali užsiverti Europos Sąjungos uostų vartai.
Su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų savininkams – prasta žinia. Nuo liepos 1 d. Lietuva išbraukiama iš baltojo sąrašo, liudijančio, kad laivai atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Dabar Lietuva bus pilkajame sąraše, kurio laivams gali užsiverti Europos Sąjungos uostų vartai.
Į pilkąjį sąrašą – po penkerių metų
Lietuva penkerius metus buvo baltajame laivų sąraše. Tai reiškia, kad uostų, į kuriuos užsukdavo su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai, kontrolieriai didelių priekaištų neturėjo. Tačiau Tarptautinės jūrų organizacijos keliami reikalavimai išstūmė Lietuvą į pilkąjį sąrašą, už kurio – tik juodasis.
„Dabar taikoma tokia formulė, kuomet lyginama, kiek kartų buvo inspektuoti šalies laivai ir kiek jų po šių inspektavimų buvo sulaikyti. Lietuvai šiuo aspektu nepasisekė“, – vertino Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus atstovas Rimvydas Jakštas.
Per trejus metus užsienio uostuose Lietuvos laivai buvo sulaikyti 7 kartus. Šie rodikliai ir išstūmė Lietuvos laivus iš baltojo sąrašo. Iš jo nuo liepos 1 d. taip pat išbraukiami Lenkijos, Ispanijos ir Tailando laivai.
Baltajame sąraše – turtingos šalys
Baltojo sąrašo viršūnėje rikiuojasi Prancūzija, Norvegija, Danija, Italija. Juodojo sąrašo apačioje – Tasmanija, Dominika, Hondūras, Moldova. Pasak laivybos specialistų, laivų pozicija sąraše tiesiogiai susijusi su šalies ekonomine padėtimi.
„Juk nuo to priklauso ir laivų būklė, ir juose esančių priemonių kokybė, ir jūrininkų gyvenimo sąlygos laivuose. Kaip tik tai ir vertina į laivus atvykę saugios laivybos inspektoriai“, – pasakojo R. Jakštas.
Jūrininkams bus daugiau darbo
Lietuvai patekus į pilkąjį sąrašą bus akyliau stebima, kaip laivuose laikomasi tarptautinės laivybos reikalavimų. Laivų savininkai privalės labiau pasitempti, mat inspektoriai gali dažniau į juos užsukti.
„Bus žiūrima, ar jūrininkų darbo laikas atitinka reikalavimus, kontroliuojamas atlygimo išmokėjimas ir net toks dalykas, kaip maitinimas. Tačiau ir patys jūrininkai turės daugiau užduočių. Teks dažniau tikrinti laivo įrenginius, kad į laivą bet kada atvykusiems kontrolieriams nekiltų abejonių dėl laivo saugumo“, – pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Ar galės Lietuva vėl būti sugrąžinta į baltąjį sąrašą, bus sprendžiama maždaug po metų.
