Gimus vaikui šeimos patiria didesnes išlaidas, tačiau pasiruošti vaiko ateičiai ir sutaupyti tam laikui, kai jis pats turės pradėti savarankišką gyvenimą, gali kiekvienas, tikina LRT.lt kalbinti ekspertai. Anot jų, sutaupyti ne tik savo vaikams, bet ir sau negalime ne dėl mažų pajamų, o dėl įpročių stokos.
Pirmiausia siūlo keisti įpročius
Anot „Swedbank“ asmeninių finansų ekspertės Jūratės Cvilikienės, kaupti vaiko ateičiai gana patogu, nes paprastai tai daroma gana ilgą laiką – nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 18 metų. Taip galima nemažai sukaupti, kas mėnesį atidedant po gana nedidelę sumą.
„Geras rezultatas paprastai pasiekiamas tada, kai mes susiformuojame įprotį ir nedidelėmis sumomis, bet nuolat atidedame į kažkokią sąskaitą. Kodėl nedidelėmis sumomis? Nes mes visi žinome, kaip sudėtinga taupyti ir atimti iš biudžeto dalį pinigų, ypač šeimoms, auginančioms vaikus“, – tvirtina J. Cvilikienė.
SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška taip pat teigia, kad geriausių rezultatų pasiekti leidžia suformuotas įprotis. Pasak jo, daugelis žmonių vis tikisi pradėti taupyti, kai padidės jų pajamos, tačiau statistika rodo, kad, net ir didėjant pajamoms, jie to daryti nepradeda.
„Europos Sąjungoje matuojamas toks parametras – taupymo norma, t. y., kiek sutaupoma iš pajamų atėmus išlaidas. Lietuvoje šis dydis jau keletą metų neigiamas. Vadinasi, išleidžiame daugiau, negu uždirbame. Taip yra bent jau pagal oficialią statistiką. Tada kyla dažnas pokalbis, kad „taupysiu, kai turėsiu daugiau lėšų, tikrai tada galėsiu sutaupyti“, – pastebi G. Milieška.
LRT.lt kalbinti ekspertai pataria – iš tokio užburto rato išeiti gali būti lengviau, jei į specialiai vaikui atidarytą sąskaitą tėvai atidės ne dalį savo gaunamų pajamų, o valstybės skiriamus vaiko pinigus. Jie šiuo metu siekia 50,16 euro ir yra mokami nuo vaiko gimimo iki kol jam sukanka 18 metų arba vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Jeigu vaiko pinigų suma nesikeistų, per 18 metų tėvai vaiko ateičiai galėtų sutaupyti beveik 11 tūkst. eurų. Tačiau LRT.lt kalbinti specialistai atkreipia dėmesį – labai tikėtina, kad per 18 metų ekonominė padėtis gerės, pragyvenimo lygis kils, o tai reiškia, kad kainos ir atlyginimai taip pat didės, todėl 11 tūkst. eurų vertė bus mažesnė, nei yra dabar.
Dėl šios priežasties ekspertai siūlo pasvarstyti, kaip kaupiamus pinigus būtų galima apsaugoti nuo nuvertėjimo, o gal net ir iš jų užsidirbti daugiau.
„Tiek finansų praktika, tiek teorija sako, kad vienintelis būdas dirbti su infliacija, ją nugalėti – pinigus investuoti, juos įdarbinti, nes neįdarbinti pinigai praranda savo vertę. Tada atsiranda priemonių įvairovė, nuo ko galima pradėti. Pats paprasčiausias būdas – atidaryti sąskaitą, pervesti pinigus ir juos laikyti arba sąskaitoje, arba dėti kaip indėlius. Paprastai tai yra pats konservatyviausias kelias. Indėliai ilguoju laikotarpiu infliacijos nesugeba aplenkti. Kitas būdas – pradėti investuoti“, – sako G. Milieška.
Jo teigimu, nėra vieno recepto, kuriuo galėtų pasinaudoti visi, tačiau galima rinkis iš pačių įvairiausių būdų: nuo investicinio gyvybės draudimo, į kurį galimą investuoti ir gauti papildomos naudos, iki profesionalų valdomų investicinių fondų, kuriais prekiaujama biržose, ar akcijų bei obligacijų.
Investuodami mažomis sumomis, nepatirsite didelių praradimų
G. Milieška pabrėžia – norint investuoti, reikalingos tam tikros žinios, tačiau per ilgą laiką, nes vaiko ateičiai bus taupoma bent 18 metų, tai daryti galima įgusti ir galima pasirinkti iš daugybės priemonių. Be to, investuojant per mėnesį apie 50 eurų, praradimai nebūtų itin dideli.
„Pradėjus investuoti mažomis sumomis atsiranda suvokimas, kaip visa tai veikia, kaip tos kapitalo rinkos juda, nuosekliau susipažįstama, pamatomi besikartojantys ciklai, nes per 18 metų, tikėtina, bus ne vienas pakilimas, ne vienas nuosmukis. Tos žinios su mažesnėmis sumomis padeda racionaliau žiūrėti į pasaulį ir racionaliau valdyti tiek kaupiamus, tiek sukauptus pinigus“, – sako G. Milieška.
J. Cvilikienė taip pat pataria pasirinkti investavimą, tačiau siūlo iš pradžių pasikonsultuoti su specialistu arba tuo jau kurį laiką užsiimančiu žmogumi ir pinigus išskaidyti – dalį jų investuoti ten, kur grąža garantuojama, o dalį investuoti rizikingiau ir tikėtis didesnės grąžos.
„Aš labai patariu investuojant bent pasitarti, pasikalbėti, konsultacijos nekainuoja. [...] Tačiau pats populiariausias, lengviausias, dažniausiai ir lengviau pasiekiamas investavimo būdas – valstybės kaupimo lakštai – kartas nuo karto išleidžiamos obligacijos. Jie turi fiksuotą grąžą, yra aišku, kiek laiko praeis, kol jie bus išpirkti atgal, kokia bus jų grąža. [...] Kadangi, kaupiant vaiko ateičiai, laikas yra ilgas, tai ilgalaikiame investavime galima ir dalį lėšų investuoti į akcijas, kurios rizikingesnės, bet gali daugiau uždirbti, jų svyravimai yra didesni.“, – sako J. Cvilikienė.
G. Milieška taip pat rekomenduoja investuojamas pajamas išskirstyti, tačiau pabrėžia, kad reikėtų atidžiai pasirinkti investavimo sritį. Nors kai kurie žmonės iki šiol renkasi iš pažiūros suprantamesnius investavimo būdus, kaip investicija į nekilnojamąjį turtą ar tauriuosius metalus, toks investavimas, teigia G. Milieška, taip pat reikalauja žinių.
„Kai kalbame apie nekilnojamą turtą, tai kalbame apie koncentraciją – nusipirksiu kažkokio tipo būstą kažkokioje vietoje – tai yra labai sukoncentruota investicija. Tai gali pasiteisinti, gali nepasiteisinti. Jeigu kalbame apie tauriuosius metalus, tai yra labai specifinė investavimo forma, kurią renkantis reikia turėti žinių. Reikia žinoti, ar auksas, ar platina kils, daugiau ar mažiau. Tai reiškia, kad žmogus tikrai labai gerai turi išmanyti“, – argumentuoja G. Milieška.
Kai kurioms investicijoms reikia skirti daugiau laiko
G. Milieškos teigimu, reikėtų savęs paklausti, kiek laiko norisi skirti to turto, į kurį investuoji, priežiūrai. Jeigu, pavyzdžiui, pasirenkama investuoti į nekilnojamą turtą, įsigyti būstą, ji galima nuomoti, tačiau tuomet reikia įsipareigoti bendrauti su nuomininkais, rūpintis būsto būkle. Jeigu pasirenkama investuoti į tauriuosius metalus, svarbu stebėti rinkos pokyčius.
„Jeigu kalbame apie 50 eurų per mėnesį, tai yra per maža suma, kad praleistum vakarus ir popietes, analizuodamas tendencijas pasaulio rinkose ir bandydamas jas atspėti. [...] Kai kalbate apie nekilnojamą turtą, ko gero, verta tokią mintį pasakyti – už tą sumą, už 11 tūkst. eurų, o, jeigu taupant po 100 eurų per mėnesį, tai už 20 tūkst. eurų nekilnojamo turto neįsigysite. [...] Mano atsakymas – žiūrint šiuolaikiškai, vis dėlto finansinės priemonės yra naudingesnės, plačiai diversifikuotos, profesionalų valdomos, tikrai suteikiančios konkurencingą alternatyvą minėtoms idėjoms“, – apibendrina G. Milieška.
J. Cvilikienės vertinimu, bet koks taupymas yra geriau už netaupymą, nes vaikui užaugus šeima neretai susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau ji taip pat teigia, kad derėtų pasirinkti patikimesnius būdus ar tokius, kuriuos valdyti padeda ekspertai. Ypač pašnekovė nepataria pinigų laikyti tiesiog sąskaitoje ar netgi taupyklėje.
„Pirmiausia, pinigai labai pasiekiami. Kartais mums pinigus reikia saugoti nuo savęs, ypač kai taupome ilgai. Juos gana lengva iš ten pasiimti, o visada atsiranda dėl ko – „paimsiu, vėliau grąžinsiu“. Reikėtų turėti atskirą sąskaitą, investiciją į kažką, kad būtų atskirta ir atitraukta truputėlį nuo bendro biudžeto. Kitas dalykas – saugumo ir nuvertėjimo. Bent jau ilgalaikėje perspektyvoje matytume, kad tie pinigai dengia infliaciją“, – sako J. Cvilikienė.
Ji siūlo apsvarstyti ir investiciją į mokslą. Nors ji sunkiau apčiuopiama ar įvertinama, ilgalaikėje perspektyvoje, investavus į gerą specialybę, tai vaikui gali atnešti didesnės naudos: „Greičiausiai tą investiciją bus galima sugrąžinti iš jos realiu pavidalu – per darbo užmokestį. Investicija į mokslą visada yra geriau nei investiciją į automobilį, kuris yra pramogai, jeigu ne darbui. Dar baisiau – vestuvėms, kai prabangiai puotai išleidžiami pinigai ir jų nelieka per savaitgalį. Jau geriau investuoti į vaiko mokslą, vaiko ateitį, vaiko įgūdžius.“
Taupymui – bent 10 proc. pajamų
Vis dar manantiems, kad jie negali sutaupyti, ekspertai pataria atidžiau pasižiūrėti į savo finansus. Kaip teigia LRT.lt pašnekovai, statistika rodo, kad beveik visi žmonės 10 proc. savo pajamų galėtų panaudoti efektyviau ir net patys tai pripažįsta
„Visai neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo klausiama žmonių, ar galėtų 10 proc. savo pajamų išleisti efektyviau, geriau pažiūrėdami, kam leidžia. Didžioji dauguma sakė, kad taip. Paklausus, ar tuos 10 proc. pajamų jie galėtų sutaupyti, jie sakė, kad jiems nepavyktų. Bet aš manau, jeigu peržiūrėtume 3–6 savo išlaidų mėnesius, kur išleidome kiekvieną eurą, tikrai rastume po kelis eurus, du ar tris, kuriuos galėjome atidėti taupymui“, – tvirtina J. Cvilikienė.
Jos nuomone, tokiu būdu galima būtų suvaldyti impulsyvius pirkinius, kai kas nors įsigyjama, pavyzdžiui, dėl akcijos. „Mes visi žinome savo įpročius, esame labai emocionalūs apsipirkdami. Reikėtų vis dėlto peržiūrėti ir sąžiningai sau atsakyti, ar tikrai nėra iš ko, ar mes nesirenkame to, kaip prioriteto. Čia turbūt yra pagrindinis klausimas. Jeigu tai yra prioritetas, jeigu mes susitariame geriau rasti po nedidelę sumą ir ją atidėti, ypač vaiko ateičiai, kai yra daug laiko, galima paskaičiuoti, net jeigu per mėnesį mes rastume dešimt eurų, tai jau susidaro nemenka suma per 18 metų“, – teigia J. Cvilikienė.
Abu pašnekovai pataria taupyti pradėti nusistatant konkretų tikslą ir įvertinant, kiek pinigų per mėnesį norima atidėti. Kaip teigia G. Milieška, nors sunku nuspėti, kiek po 18 metų kainuos, pavyzdžiui, studijos, vis dėlto preliminarią sumą įsivaizduoti galima. Taip pat galima preliminariai suplanuoti, ar vaikas studijuodamas gyvens pas tėvus, ar išvyks į kitą miestą, ar į kitą šalį. Nuo to priklausys ir kaupiama suma.
Pradėti rekomenduoja nuo vaiko pinigų
Nusistačius atidedamą sumą, ją į atskirą sąskaitą atidėti reikėtų vos gavus atlyginimą. Kaip pastebi specialistai, kai užsibrėžiama taupymui atidėti „tai, kas liko“, paprastai iki kito atlyginimo sąskaita ištuštėja.
„Labai norėčiau akcentuoti, kad taupymas iš esmės labiau yra pasiryžimo, įpročio klausimas negu pajamų dydžio. [...] Iš tikrųjų keli patarimai, kaip taupyti, tai, ko gero, pirmas ir geriausias – kai gaunamos pajamos, nuspręstą sumą iš karto atidėti. Ne mėnesio pabaigoje, nes niekada mėnesio pabaigoje pinigų nelieka. Tik gavau pajamas svarbu iš karto atidėti tą sumą, kurią noriu sutaupyti, o su tomis, kurios liko, bandau gyventi ir išgyventi“, – siūlo G. Milieška.
Jis siūlo pradėti nuo minėtų vaiko pinigų, nes tokiu būdu iš darbo užmokesčio atkeliaujančios pajamos išlieka nepaliestos. Kai įprantama atidėti vaiko pinigus, prie jų galima pridėti ir dalį uždarbio ar kitų pajamų. J. Cvilikienė rekomenduoja paprasčiausiai įvertinti gaunamas pajams ir patiriamas išlaidas. Tokiu būdu bus lengviau įvertinti, kokią sumą galima atidėti ir nepatirti didelių nepatogumų.
„Tada žinau, kiek man lieka. Dažniausiai patariama apie 20 proc. atidėti taupymui. Tai būtų maksimalu ir tai retai kam pavykta, bet būtų gerai 10 proc. pajamų skirti apskritai taupymui. Tai gali būti trumpalaikiai tikslai, tai gali būti ir vadinamoji saugumo pagalvė nenumatytiems atvejams, tai gali būti ir senatvei, ir vaikų ateičiai. Jeigu 10 proc. nuo pajamų mes galėtume padalinti, labai svarbu tai daryti tik gavus pajamas, o ne iš to, kas lieka“, – akcentuoja J. Cvilikienė.
G. Milieška taip pat įvardija ir kitas ekonomistų dažnai nurodomas taisykles. Gavus didesnes pajamas tų pinigų, kurie yra gauti papildomai visų neišleisti, geriau bent pusę atidėti taupymui. Netikėtai gautas premijas ar pajamas taip pat iš karto galima atidėti taupymui ir nepajusti didelių nepatogumų, nes šių pajamų jūs įprastai ir taip negaunate.
Taip pat, sako pašnekovas, reguliariai reikėtų peržiūrėti sau išsikeltą tikslą. Jeigu nusprendėte kaupti vaiko mokslams, reikėtų reguliariai peržiūrėti, kaip kinta mokslų kainos, ir nusistatytą tikslą bei taupymo priemones pakoreguoti.
