Viena šeima Šiaulių rajone puoselėja netradicinį ūkį. Jame augina apie pusę tūkstančio įvairių rūšių iš tolimiausių pasaulio šalių kilusių paukščių. Paukštyne yra net 20 rūšių vištų, povų, fazanų, mandarininių ančių, gausus būrys stručių. Egzotiški paukščiai deda neįprastus kiaušinius, todėl Krasauskų šeima sako per Velykas nesukanti galvos, kuo papuošti stalą.
Netradicinio ūkio šeimininkė O. Krasauskienė rūšiuoja ką tik paukštidėje surinktus kiaušinius. Dalis jų paliekama perinti, kiti papuoš Velykų stalą. Moteris sako, kad jų šeima viena iš nedaugelio, kuriai kiaušinių marginti nereikia.
„Ne tik marginti nereikia, bet galim pasirinkti ir pagal dydį. Sveriantį virš 20 gramų ir virš kilogramo. Taip pat spalva: ir žalios turim, ir rudos tamsiai, ir šviesiai rudos, ir baltų“, – LRT TELEVIZIJAI sako ji.
Kiaušinį galima pasirinkti ir pagal skonines savybes. Ūkio šeimininkams skaniausi mažyčiai putpelių ir fazanų kiaušiniai. O štai didesni ir maistingesni ančių ar žąsų kiaušiniai prastesnio skonio, todėl ant stalo patenka retai.
Kiaušinių karalius – Afrikinio stručio kiaušinis, juo vienu galima pamaitinti gausią šeimyną. Sveikiausi, ko gero, yra žalios spalvos. Tai Europoje retų, iš Čilės kilusių araukanų veislės vištų dedami kiaušiniai be cholesterolio. Marginti tinkamiausi patarškų kiaušiniai, nes jų lukštas tvirčiausias.
Šiame ūkyje kudakuoja iš tolimiausių pasaulio šalių kilę paukščiai: net 20 veislių vištos, dar kalakutai, žąsys, povai, fazanai, pelėdos, mandarininės antys.
„Turime kilmės šalis ir iš Švedijos, Indonezijos, Kinijos, turime Afrikos atstovai stručiai, povai – Indijos, fazanai – Kinija, Tibetas“, – sako O. Krasauskienė.
Šios Hudano veislės vištos, kilusios iš Prancūzijos mėgstamos dėl išvaizdos. Galvą puošia didelis kuodas, o skiauterė primena drugelį. Ypač retos šios – Semani vištos, kilusios iš Indonezijos. Jos visiškai juodos – nuo skiauterės ir plunksnų iki nagų, odos, mėsos ir kaulų. Tačiau kiaušinius deda kreminės spalvos. Manyta, kad jos turi mistinių galių, todėl Indonezijoje būdavo aukojamos per ritualus, kinai šių vištų vidaus organus naudojo liaudies medicinoje.
Didžiausias ūkio gyventojas – jau poravimosi šokius šokantis Afrikinis strutis Rožius. Čia dar auginami Australijos stručiai Emu ir Pietų Amerikos Nandu. Anksčiau Lietuvoje strutynų buvo nemažai, tačiau pastaraisiais metais dėl brangaus išlaikymo stručius ryžtasi auginti tik pavieniai ūkininkai.
Plačiau – reportaže.
