Verslas

2019.04.14 07:00

Iš Australijos grįžusi lietuvė: ten net profesoriai dirba kavinėje, o už plaukų kirpimą tenka pakloti 190 eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.04.14 07:00

Iš Australijos į Lietuvą grįžusi Ieva pasakoja, kad kitame pasaulio krašte galėjo sau leisti už plaukų kirpimą pakloti apie 190 eurų. Tačiau pažymi, kad saulėtoje šalyje visi dirbdavo 7 dienas per savaitę, o savaitgaliais kavinėje galima buvo sutikti kavą gaminantį universiteto profesorių, jis taip bandydavo prisidurti prie algos.

Metus ir tris mėnesius Sidnėjuje praleidusi Ieva teigia, kad sprendimą vykti į Australiją priėmė spontaniškai, o apie pačią šalį žinojo tik tiek, kad joje labai karšta, ant kelio laksto koalos, o laukuose mušasi kengūros.

Vilnietė teigia, kad buvo ką tik pabaigusi studijas Vilniaus universitete ir dirbo, tačiau toks gyvenimo būdas jos netenkino, buvo pavargusi nuo visko, todėl ir nusprendė pakeisti aplinką.

„Aš tuo pačiu metu ir mokiausi, ir dirbau. Pavargau, visko atsikandau. Su draugu rinkomės tarp Australijos ir JAV, tačiau pasirinkome Australiją. Pardavėme mašiną, metėme darbus ir išvykome į Sidnėjų“, – sako lietuvė.

Ji pasakoja, kad, norint gauti vizą vykti į Australiją, reikia būti studentu arba pasirūpinti darbo viza, tačiau tai pakankamai sunku. Todėl lietuvių pora į kitą pasaulio kraštą išvyko su studentiška viza. Tiesa, studijavo tik Ievos draugas, o ji pati dirbo.

Lietuvė pastebi, kad dideli norai kainuoja brangiai. Vien tik draudimas Australijoje gyventi metus porai atsiėjo apie 3 tūkst. eurų, o į kelionę iš viso reikėjo investuoti apie 10 tūkst. eurų.

Niekas nelaukė išskėstomis rankomis

Ieva prisipažįsta, kad gimtinėje studijų metu jai teko dirbti pačius įvairiausius darbus, todėl ji manė, kad gyvenime jau matė viską, o Australija pasitiks plačiai išskėstomis rankomis.

„Visi sakė, kad lengvai susirasime darbą, tačiau taip nebuvo. Galbūt taip ir buvo prieš 10 metų, bet dabar rinka yra perpildyta ir visi pešasi dėl tos vienos vietos“, – įspėja lietuvė.

Ieva prisimena, kad, atvykus į Australiją, atsivežtos santaupos pradėjo greitai eiti į pabaigą, todėl pašnekovė pradėjo ieškotis darbo. „Iš pradžių bandžiau siųsti savo CV darbdaviams, tačiau nesulaukdavau jokio atsako. Vėliau pradėjau vaikščioti su CV nuo durų iki durų tol, kol gavau padavėjos darbą“.

Vis dėlto Ieva teigia, kad pirmi mėnesiai buvo labai sunkūs. Tekdavo dažnai keisti darbus, kadangi darbdaviai apgaudavo ir nemokėdavo atlyginimo. „Buvo tikrai sunku, nuolatinis stresas“, – sako lietuvė bei priduria, kad situacija pasikeitė, kai pavyko gauti padavėjos darbą restorane.

Darbas nebuvo lengvas, o jai pačiai tekdavo susidurti ir su klientų priekabiavimu: „Būdavo ir rankas bučiuoja, o bosas sakydavo, kad tau net dirbti nereikia, tiesiog stovėk ir šypsokis, nes esi graži“, – atviravo Ieva.

Mergina prisimena, kad tokiais atvejais buvo sunku tiesiog stovėti ir nieko nedaryti, nors viduje virė emocijos. Tačiau, kai esi kitoje šalyje ir neturi pinigų, tiesiog tekdavo nuryti susikaupusį kartėlį.

Už plaukų kirpimą – apie 200 eurų

Lietuvė pasakoja, kad tik pradėjusi dirbti ji gaudavo apie 19 AUD (12 eurų) už valandą, tačiau galėdavo dirbti tik 20 valandų, kadangi tiek buvo leidžiama su jos turima viza. Tuo metu Ievos draugas, kuris Australijoje studijavo, galėjo dirbti 40 val. „Studijuojantiems, atostogų metu, suteikiama daugiau valandų, kad galėtų užsidirbti mokslams“, – pabrėžia Ieva.

Anot lietuvės, per mėnesį jai pavykdavo užsidirbti iki 2000 AUD (apie 1265 eurų). Tuo metu draugas gaudavo apie 26 AUD (16,50 euro) per valandą, o kartu porai per mėnesį pavykdavo užsidirbdavo iki 5 tūkst. AUD (3174 eurai). Vis dėlto Ieva pastebi, kad, nors pinigų pragyventi visiškai užtekdavo, mėnesio gale į taupyklę pavykdavo įmesti vos kelis šimtus dolerių, o kartais ir nieko.

Ji atskleidžia, kad didžiąją dalį uždarbio pasiglemždavo būsto nuoma. Per mėnesį už vieną kambarį bute tekdavo sumokėti apie 1200 AUD. „Turėjome savo dušą, balkoną, sporto salė apartamentuose buvo, netgi baseinas, tačiau virtuvė jau buvo bendra“, – atvirauja Ieva.

Ji taip pat teigia, kad piniginę paplonindavo ir įvairios paslaugos. Pavyzdžiui, už plaukų dažymą bei kirpimą ji mokėdavo 300 AUD (190 eurų). Bilietas vienam žmogui į kino teatrą atsieidavo apie 25 AUD, o, jei šalia filmo dar ir spragėsių norėjosi pakramsnoti, viso už apsilankymą kine tekdavo išleisti apie 35 AUD (22 eurus).

Ieva taip pat pastebi, kad Australijoje kišenes teks paploninti rūkaliams: „Netgi juokaujama, kad, jei nori mesti rūkyti, vyk į Australiją“, – sako lietuvė.

Vidutiniškai populiariausių cigarečių pakelio kaina siekia 25 AUD (16 eurų), o tokie skaičiai Australijai suteikia brangiausios rūkaliams šalies titulą.

Papildomai tekdavo susimokėti ir už kursus, be kurių nepriimdavo į darbą. Jei asmuo nori dirbti kavinėje, jis privalo turėti specialų pažymėjimą, kurį gaus tik išklausęs dienos kursus. Jų kaina siekia apie 200 AUD (apie 120 eurų).

Lietuvė pastebi, kad, nors Europoje ar JAV yra įprasta duoti arbatpinigių, Australijoje tokios tradicijos nėra, tad papildomai prie atlyginimo prisidurti beveik nepavyko.

Palygino kainas

Neseniai į Lietuvą grįžusi Ieva sako, kad kartu su draugu maistui per savaitę Lietuvoje skiria 100 eurų. Australijoje panašus pirkinių krepšelis atsieidavo 150 AUD (95 eurus).

„Maistui išleisdavome pakankamai daug. Kadangi norėjome sveikai gyventi, įvairūs specifiniai produktai kainuodavo nemažai. Tačiau pastebėjome, kad Lietuvoje tie patys produktai kainuoja dar daugiau. Pavyzdžiui, už 300 gramų lašišos file Australijoje sumokėdavau 11 AUD (7 eurus), o Lietuvoje už 250 gramų moku 13 eurų“, – sako Ieva.

Daug pigesnės lietuvei Australijoje pasirodė ir uogos bei vaisiai. Kava taip pat kainuodavo labai panašiai kaip ir Lietuvoje. Vidutinis puodelis kavinėje atsieidavo apie 3 AUD (1,90 euro).

Kalbėdama apie kainas Ieva pažymi, kad australams būdavo labai keista, jog Lietuvoje kavinėse mokame už vandenį. „Ten buvo privaloma ant stalo padėti ąsotį su vandeniu, kuriame dar ir citrinos būdavo“, – skirtumus tarp šalių vardija lietuvė.

Jei dirbtume kaip australai, Lietuvoje uždirbtume panašiai

Ieva pažymi, kad, nors lietuviai svajoja apie JAV, Australiją ar kitas turtingas šalis, patys australai svajoja gyventi Europoje. „Apie Senąjį žemyną jie kalba kaip apie svajonių kraštą bei renkasi jį atostogoms“, – teigia lietuvaitė.

Anot jos, prieš išvykstant į Lietuvą, ji svarstė įvairius variantus, tarp kurių ir pasilikti Australijoje ilgiau, tačiau grįžo.

„Kai reikėjo išvažiuoti, labai jau širdį skaudėjo. Šalyje buvome daugiau nei metus. Per tą laiką tiek patyrėme, kad, atrodo, viską išgyventume. Susiradome draugų, užsidirbdavome ir leisdavome sau tiek, kiek Lietuvoje niekada nebūtume išgalėję“, – sako Ieva bei priduria, kad studijų metu, nors ir dirbdavo, dėl papildomos finansinės paramos kreipdavosi į tėvus.

Anot Ievos, Australijoje ji išmoko vieną labai svarbią pamoką, kuri leido suprasti, kodėl australai sau gali leisti daugiau: „Jeigu nori gerai užsidirbti, turi turėti antrą darbą.“

„Visi dirba septynias dienas per savaitę. Nesvarbu, ar tu bankininkas, ar ekonomistas. Kavinėje savaitgalį tau kavą gali atnešti ir universiteto profesorius. Žmonės labai daug dirba“, – sako Ieva ir priduria, kad, jei tiek daug dirbtume Lietuvoje, turbūt gyventume ne ką prasčiau.