Nustačius kvotas į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, Lietuvos piliečiams ne tik galimai atsivertų galimybės surasti darbą, bet galėtų didėti ir atlyginimai. Taip situaciją vertina profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė. Vis dėlto verslininkai kvotų siūlymą priima prieštaringai.
Kaip LRT.lt teigia LINAVA vadovas Erlandas Mikėnas, kalbos apie tai, kad užsieniečiams mokami mažesni atlyginimai, todėl nenorima priimti į darbą Lietuvos piliečių, yra netiesa. Jis taip pat tikina – kai kuriuose sektoriuose nustatyti reikiamą kvotą darbdaviams gali būti beveik neįmanoma.
Taip LRT.lt pašnekovai reaguoja į tai, kad trečiadienį vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir jį lydinčių aktų pakeitimų projektui, kuriuo siūloma reglamentuoti kvotų nustatymą Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kvotų įvedimą profesijoms, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, vertina kaip būtiną, LRT.lt tvirtina ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė. Anot jos, taip yra todėl, kad Lietuvoje stebimas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
„Tačiau migracijos procesai turi būti reguliuojami remiantis protingumo ir proporcingumo kriterijais. Pats mechanizmas numatomas toks: Užimtumo tarnybos direktorius kasmet patvirtins kvotų dydį profesijoms, kurių darbuotojų Lietuvoje labiausiai trūksta. Kai kvota išnaudojama, įdarbinimo procesas asmenims iš trečiųjų šalių vyks įprasta tvarka“, – komentuoja E. Samoškaitė.
Jos aiškinimu, Užimtumo tarnyba atliks darbo rinkos testą ir tada sudaryti darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu virš kvotos bus galima, jeigu Lietuvoje nebus tinkamo darbuotojo, kuris užimtų konkrečią darbo vietą.
Kvotos bus peržiūrimos kartą per metus. Anot E. Samoškaitės, tai laikoma proporcingu sprendimu: „Bus vykdoma migracijos srautų stebėsena. Šis sprendimas įvedamas dėl to, kad kai kuriuose sektoriuose nėra pastebima realių pastangų įdarbinti darbuotojų iš Lietuvos.“
Kvotos gali padėti pakelti darbuotojų atlyginimus
Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tvirtina kvotų idėją palaikantis. Anot jo, jau dabar asociacija bando įvertinti, kiek ir kokių specialistų šiame sektoriuje trūksta. Kaip teigia pašnekovas, jeigu statybos sektoriuje būtų įvesta privaloma statybininko kortelė, būtų labai aišku, kokia yra situacija.
„Vyriausybės pozicija, kad turėtų būti įvestos kvotos, iš esmės yra logiška. Dalis verslininkų pasisako, kad tai gali per ilgai užtrukti, kad tai – biurokratinė našta. Bet kiekvienas iš mūsų planuojame savo darbų apimtis, verslo apimtis, tai turėtume planuoti, ir kaip įgyvendinsime metų verslo planus ar kažkokius biudžetus“, – LRT.lt sako D. Gedvilas.
Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė taip pat teigia palaikanti tokį darbuotojų reguliavimą. Kaip sako pašnekovė, tokia mintis nėra nauja – ji buvo iškelta dar 2016 m., tačiau tuo metu iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų skaičius nebuvo toks didelis.
„Praėjusiais metais [...] pradėjome vartyti statistiką ir pamatėme tendenciją, kad labai sparčiai didėja skaičius darbuotojų būtent iš trečiųjų šalių, dirbančių Lietuvoje. Jeigu prieš penkerius ar šešerius metus mes tos problemos labai stipriai nejautėme, tai šiandien galime pasakyti, kad sparčiai didėjant šiam skaičiui iš tiesų matome nemažą problemą“, – tvirtina I. Ruginienė.
Jos aiškinimu, profesinės sąjungos baiminasi, kad trečiųjų šalių piliečiai po truputį išstumia lietuvius iš darbo rinkos. Be to, dėl galimybės pasirinkti už mažesnį atlyginimą dirbančius užsienio piliečius, alga lietuviams neretai nėra keliama.
„Mes, kaip profesinės sąjungos, iš tikrųjų labai daug dėmesio skiriame atlyginimų didinimui. Ekonominė šalies padėtis leidžia apie tai šnekėti, bet visada susiduriame su darbdavių priešiškumu. Jie nuolat sako, kad nėra rimtų argumentų kelti atlyginimus, nes iš tiesų, jeigu žmogus dirba už tokį atlyginimą, kokį jie moka, viskas yra gerai, jie nemato reikalo kelti. Šiandien jau matome šiek tiek kitokią situaciją – priartėjame prie tokios ribos, kai darbuotojų katastrofiškai trūksta. Darbdaviai iš tiesų piktnaudžiauja – vietoj to, kad gerintų sąlygas ir keltų atlyginimus, jie atsiveža pigesnės darbo jėgos iš kitų šalių“, – tvirtina I. Ruginienė.
Kvotos, įsitikinusi pašnekovė, padėtų nustatyti tikrąją situaciją ir jos galėtų pasiūlyti laikiną sprendimą – kol Lietuva pasiruoš trūkstamus specialistus, laisvas darbo vietas užims trečiųjų šalių specialistai: „Būtent kvotos ir yra vienas iš tų metodų, kuris galėtų reguliuoti, skaidrinti šį procesą ir padėtų pagrįstai įvertinti, kiek ir kokių žmonių reikia.“
I. Ruginienės aiškinimu, įvedant kvotas derėtų nustatyti ir tarpininkavimo paslaugų reguliavimą, nes jo nebuvimas sukelia daug problemų, susijusių tiek su Lietuvos, tiek su užsienio šalių darbuotojų išnaudojimu.
Pašnekovai tvirtina pastebintys verslo atstovų pasipriešinimą, kurie įsitikinę, kad kvotų įvedimas gali kliudyti vystyti verslą ar dėl to netgi gali trūkti darbuotojų. Vis dėlto D. Gedvilas teigia, kad sumaišties turėtų mažėti, kai bus daugiau informacijos apie tai, kaip turėtų būti nustatomos ir įgyvendinamos kvotos.
I. Ruginienė taip pat teigia, kad darbdavių baimės nepagrįstos, nes, įvedus kvotų sistemą, darbuotojų įdarbinimas turėtų būti dar lengvesnis: „Pirmiausiai, kvota bus nustatoma pagal rinkos poreikį. Tai labai svarbus argumentas. Kitaip neveiks sistema. Kai nustatai tą skaičių pagal rinkos poreikį, tai tam skaičiui bus lengvesnės sąlygos įvežti darbuotoją. Reikia suprasti. Tai nėra uždraudimas, darbuotojų iš trečiųjų šalių ribojimas dirbti mūsų šalyje, bet kaip tik kvotos padės palengvinti procesą.“
Jeigu nutiktų taip, kad kvota išnaudojama, o darbuotojų vis tiek trūksta, atkreipia dėmesį I. Ruginienė, darbdaviai reikalingus darbuotojus iš trečiųjų šalių vis tiek galės atsivežti, tik jiems bus taikoma ne palengvinta, o įprasta tvarka. Be to, kvota bus nustatoma metams su teise ją peržiūrėti po pusmečio.
„Tai gana trumpas laikotarpis, kai galima iš tiesų reguliuoti. Jeigu matysime, kad po pusmečio reikia daugiau, reikia didinti kvotą, tai tikrai Užimtumo tarnyba galės priimti tam tikrus sprendimus. [...] Iš tiesų darbdaviai labiausiai bijo, kad šis procesas bus prižiūrimas ir reguliuojamas. Jie, žinoma, norėtų tiesiog atidaryti sienas, kad darbuotojai judėtų laisvai, be jokios priežiūros, kad galėtų ir toliau juos apgaudinėti, stumti į šešėlį ir pan. Mes sakome – skaidrinkime, sudėkime tokius saugiklius, kad už tą patį darbą, tą pačią pareigybę būtų mokamas vienodas atlyginimas, tos pačios sąlygos“, – LRT.lt komentuoja I. Ruginienė.
Jos tvirtinimu, bene labiausiai ši tvarka turėtų paliesti aptarnavimo, ypač transporto sektorių. Taip pat – statybos, siuvimo, laivybos specialistus.
Įvertino: transporto sektoriuje kvotos – sunkiai įgyvendinamos
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA vadovas Erlandas Mikėnas sutinka – kvotos reikalingos, kad Lietuvos piliečiai turėtų galimybę įsidarbinti, tačiau tokia sistema tinkama ne visiems sektoriams.
„Kvotos reikalingos [...], kad nebūtų ignoruojami Lietuvos piliečiai, tačiau, jeigu kvota taikoma vairuotojams-ekspeditoriams, kurie įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą ir kurių masiškai trūksta Lietuvos transporto sektoriuje, mums tai nėra suprantama, tai nėra logiška. Niekaip nesuvokiu, kodėl tai daroma. Šiandien transporto sektorius iš karto galėtų įdarbinti apie 10 tūkst. vairuotojų. Dėl jų trūkumo transporto įmonės negali atlikti plėtros ir kartais net negalime išleisti savų vilkikų, kurie stovi garažuose“, – LRT.lt teigia E. Mikėnas.
Jo aiškinimu, transporto sektorius ir taip pralošia kaimyninėms valstybėms dėl įdarbinimo greičio, nes procedūra užtrunka gana ilgai. Dalis vairuotojų-ekspeditorių, tvirtina E. Mikėnas, atvyksta iš Lenkijos, kur trečiųjų šalių piliečiams įsidarbinti daug lengviau.
„Lenkai pasinaudojo gera proga – po įvykių Ukrainoje jie įdarbino daug ukrainiečių vairuotojų-ekspeditorių. Deja, įvedus kvotas, mes prarastume galimybę lengvatine tvarka įdarbinti vairuotojus-ekspeditorius. Savaime aišku, mes juos ir toliau galėsime įdarbinti „virš kvotos“, bet tai darysime įprastine tvarka, kuri yra grandiozinė ir labai sudėtinga“, – sako E. Mikėnas.
Kitaip tariant, lengvatinėmis galimybėmis įdarbinti iš kitų šalių atvykstančius vairuotojus-ekspeditorius Lietuvos transporto įmonės galėjo ir iki šiol ir tam nebuvo taikomos kvotos. Įvedus kvotas, sąlygos išliks tokios pačios, o kvotai pasibaigus dar ir pasunkės.
E. Mikėno vertinimu, taip pat susirūpinamą kelia tai, kad kvotas peržiūrėti bus galima tik kartą per metus. Anot pašnekovo, transporto sektorius yra itin mobilus, todėl iš anksto pasakyti, kiek darbuotojų reikės, darbdaviams sunku.
„Prognozuoti kvotas, labai sudėtinga. [...] Transporto įmonė šiandien pasirašo didžiulį kontraktą ir jai reikia 30 vilkikų, kuriuos lengviau nusipirkti, nei gauti darbuotojų. Aptarnauti tiems 30 vilkikų reikia apie 35–38 darbuotojų. Taip ir prasideda problemos. Baigsis kvotos ir tada bus sudėtinga. Kai mūsų klausia, kiek mums reikės kitiems metams, tarkime, 2020 m., aš negaliu atsakyti, nes aš nežinau, kokius kontraktus turi transporto įmonės, kiek jos numato plėtros ir kokie bus klientai, kokie bus jų norai“, – teigia E. Mikėnas.
Jis taip pat nesutinka su teiginiais, kad kvotų įvedimas galėtų užtikrinti atlyginimų didėjimą. Kaip sako E. Mikėnas, tai, kad iš trečiųjų šalių atvykusiems darbuotojams mokama mažiau, yra netiesa.
„Kai trūksta 10 tūkst. darbuotojų, nelogiška mokėti darbuotojui iš trečiųjų šalių mažiau nei Lietuvos piliečiui. Nelogiška. Suvokime paprastą dalyką – kiekvienoje įmonėje yra paruošta nauja mašina, kuri gali būti atiduota vairuotojui ir jis galėtų išvažiuoti. Čia tik yra informacija ir netiesos skleidimas. Darbdaviai moka lygiai taip pat užsienio piliečiams, kaip ir Lietuvoje dirbantiems žmonėms, Lietuvos piliečiams“, – tvirtina E. Mikėnas.
2018 m. į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 52,1 tūkst. užsieniečių, iš jų – 90 proc. atvyko pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, sąrašą. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui užsieniečiams, kurie patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, nereikėjo gauti leidimo dirbti Lietuvoje. 2018 m. į trūkstamų profesijų sąrašą buvo įtraukta 15 profesijų, tai yra suvirintojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, siuvėjo, skerdiko, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo, betonuotojo, elektriko, metalinių konstrukcijų montuotojo, pastatų apšiltintojo, plytų mūrininko, plytelių klojėjo, stogdengio, tinkuotojo, tinkuotojo apdailininko, izoliuotojo profesijas.
