Graikija iki šeštadienio vidurnakčio turėjo atsiųsti savo naujausius pasiūlymus šalies kreditoriams, norėdama išsaugoti viltis pasiekti susitarimą per ateinančios savaitės pradžioje Briuselyje vyksiančias derybas dėl 7,2 mlrd. eurų siekiančios finansinės pagalbos.
Graikija iki šeštadienio vidurnakčio turėjo atsiųsti savo naujausius pasiūlymus šalies kreditoriams, norėdama išsaugoti viltis pasiekti susitarimą per ateinančios savaitės pradžioje Briuselyje vyksiančias derybas dėl 7,2 mlrd. eurų siekiančios finansinės pagalbos.
Graikijos dienraštis „Kathimerini“ informuoja, kad Atėnai ir šalies kreditoriai daugiau ar mažiau nesutaria dėl šių penkių pagrindinių sričių: makroekonominių prognozių, fiskalinių tikslų, naujų priemonių, darbo rinkos reformų ir pensijų apkarpymų.
Kalbant apie naujas priemones, kurių turi būti imtasi, kad būtų padengti šiųmetiniai vyriausybės įsiskolinimai, Graikija ir jos skolintojai dar nėra pasiekę susitarimo dėl išsamaus naujų priemonių paketo. Tačiau neabejojama, kad priemonės apims ir nuodugnų Graikijos pridėtinės vertės mokesčio peržiūrėjimą. Tikėtina, kad vietoje dabartinių trijų skirtingo dydžio PVM mokesčių liks tiks du. Didysis PVM mokestis gali svyruoti tarp 18 ir 20 procentų, o mažasis – tarp 8 ir 9 procentų.
Graikijos vyriausybė, be kita ko, svarsto palikti nepaliestą taip vadinamą solidarumo mokestį pajamoms, viršijančioms 30 tūkst. eurų ir nemažinti mokesčio 30 procentų, kaip buvo padariusi buvusi šalies vyriausybė. Taip pat gali būti įvesti nauji mokesčiai.
Graikija ir jos kreditoriai, regis, visiškai nesutaria ir dėl darbo rinkos reformos. Vyriausybė siekia sugrąžinti kolektyvines darbo sutartis ir nenori patenkinti institucijų reikalavimų sušvelninti apribojimus dėl masinių atleidimų iš darbo.
