Verslas

2019.04.11 09:58

Tadas Povilauskas. Augame lėčiau negu kaimynės, tačiau pernelyg nerimauti neverta

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas2019.04.11 09:58

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,4 proc., nedarbas toliau mažėjo, beveik dviženkliu greičiu kilo darbo užmokestis.

Nors toks augimo tempas buvo kone dvigubai spartesnis už euro zonos šalių vidurkį, Latvijos ir Estijos ekonomika dvejus metus iš eilės augo greičiau. Vidutinis lietuvių darbo užmokestis po mokesčių ir toliau lieka mažesnis negu kaimyninėse šalyse, todėl kyla klausimas – kodėl mūsų rezultatai buvo prastesni?

Pernai ekonomikos augimu Baltijos šalims nusileidome – Latvijos ūkis pasistiebė 4,8 proc., Estijos 3,9 proc., tačiau kol kas nerimauti neverta. Istoriškai pagal augimo tempą šalys linkusios apsikeisti vietomis. Tai rodo faktas, kad Latvijos BVP tik 2017 metais sugrįžo į lygį, pasiektą prieš ekonomikos nuosmukį. Praėjusiais metais BVP Lietuvoje buvo 15 proc., Estijoje 12 proc., o Latvijoje – tik 6 proc. didesnis nuo prieš krizę pasiekto aukščiausio lygio, tad galima teigti, kad Latvijos ekonomika dabar tiesiog vėluodama vejasi kitas Baltijos šalis.

Nepamirškime, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daugiausiai sumažėjo gyventojų skaičius, todėl pagal vienam gyventojui tenkantį BVP mūsų šalis yra akivaizdi lyderė. Beje, vienam gyventojui tenkantį BVP lyginant su ES vidurkiu, Lietuva tik 1 proc. punktu nusileidžia Estijai pagal perkamosios galios paritetą (Lietuvoje 78 proc., Estijoje 79 proc. ES vidurkio).

Latvijos ir Estijos ekonomiką kaitino statybų sektorius

Pastaruosius dvejus metus Baltijos regione pastebimai augo statybų mastas. 2018 metais Latvijoje ir Estijoje vien dėl šio sektoriaus plėtros BVP padidėjo 1,4 proc., kai Lietuvoje statybų sektorius augo lėčiau ir dėl jo BVP augo tik 0,7 procento. Rygoje vykusios „Akropolio“ ir „Ikea“ prekybos centrų statybos daugiausia lėmė nuo 62 mln. iki 152 mln. eurų augusias investicijas Latvijos prekybos sektoriuje.

Pernai išaugo investicijos ir biurų statyboms – Latvijoje beveik 40 mln., t. y. iki 169 mln., o Lietuvoje verslo centrų statybai išleista 242 mln. eurų, arba 17 mln. eurų daugiau negu 2017 metais. Tiesa, Lietuva daug geriau negu Latvija atrodo pagal investicijas į pramoninius pastatus ir sandėlius. Tai rodo didesnę pramonės ir transporto sektorių svarbą šalyje – praėjusiais metais Lietuvoje šių pastatų pastatyta už 394 mln. eurų, o Latvijoje jiems statyti išleista 146 mln. eurų.

Galiausiai Latvijoje praėjusiais metais sparčiau negu Lietuvoje ūgtelėjo gyvenamųjų pastatų statyba. Po 2008 metų krizės mūsų kaimyninėje šalyje gyvenamojo būsto statybų rinka stagnavo ir tik pastaruoju metu pradėjo augti.

Latvijoje penktadaliu augo miškininkystės sektorius

Priešingai negu Lietuvoje ir Estijoje, kur jungtinio žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė atitinkamai smuko 9,9 proc. ir 21,1 proc., Latvijoje ji ūgtelėjo 3,4 proc., nors grūdų derlius buvo gerokai mažesnis negu prieš metus. Pasirodo, Latvijoje 2018 metais dėl padidėjusio miškų kirtimo masto net 21 proc. padidėjo miškininkystės sektoriaus veikla.

Vargu, ar reikėtų pavydėti Latvijai tokio šuolio, ypač atsižvelgiant į daug didesnį šios šalies miškingumą. Kita vertus, vien praėjusiais metais net du iš dešimties didžiausių įsigijimo sandorių Baltijos šalyse buvo susiję su Latvijos medienos sektoriumi, o tai rodo, kad ypač Švedijos investuotojams šios šalies miškininkystės sektorius yra labai įdomus.

Įspūdingai auga prekybos ir transporto sektorius, tačiau technologijų srityje atsiliekame

Didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikos augimui 2018 metais turėjo prekybos ir transporto sektorius (1,8 proc. punkto). Tuo mes labai skiriamės nuo estų ir latvių. Mūsų šalyje pastaruosius kelerius metus įspūdingai augo bendrovių, besiverčiančių tarptautiniu vežimu kelių transportu, rezultatai. Visgi tokiam augimo tempui įtakos turėjo ukrainiečių ir baltarusių vilkikų vairuotojai, todėl tikroji sektoriaus plėtros nauda Lietuvos gyventojams yra mažesnė. Reikia įvertinti ir tai, kad dėl vairuotojams mokamų dienpinigių, sudarančių didelę galutinio uždarbio dalį, vidutinis darbo užmokestis šio sektoriaus įmonėse yra palyginti mažas, todėl didėjantis darbuotojų skaičius šiame sektoriuje net pablogina vidutinio darbo užmokesčio statistiką šalyje.

Nors Lietuvoje informacinių technologijų bei telekomunikacijų sektorius auga, jo sukuriamos pridėtinės vertės pokytis gerokai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais dėl šio sektoriaus augimo BVP Lietuvoje didėjo tik 0,2 proc., kai Latvijoje dėl sektoriaus plėtros BVP kilo 0,6, o Estijoje net 0,7 proc. punkto. Kadangi šios srities darbuotojų algos yra maždaug 70 proc. didesnės negu šalies vidutinis darbo užmokestis, tokio sektoriaus plėtra yra kur kas naudingesnė negu kuriančių mažesnę pridėtinę vertę.

Beje, 2018 metais Lietuvoje informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuje užimtųjų skaičius siekė 31 tūkst., kai Latvijoje šiame sektoriuje dirbo 35 tūkst., o Estijoje 30 tūkst. gyventojų. Norint suprasti, kiek Lietuva atsilieka pagal dirbančių šiame sektoriuje skaičių, užtenka paminėti, kad Lietuvoje iš viso užimtųjų skaičius yra 2,1 karto didesnis negu Estijoje.

Ūkio plėtra šiemet bus panaši, tačiau vytis estų atlyginimus bus sudėtinga

Šiemet Lietuvos ekonomika augs lėčiau negu 2018 metais – prognozuojame 2,9 proc.  Lietuvos BVP padidėjimą. Latvijos BVP turėtų padidėti 3,5 proc., Estijos – 2,8 procento. Ūkio plėtra Baltijos šalyse turėtų būti gana panaši, tačiau suprantama, kad gyventojams kur kas svarbiau, kaip keisis vidutinis darbo užmokestis po mokesčių. O jis Lietuvoje 2019 metais augs sparčiau negu Latvijoje, todėl labai tikėtina, kad šiemet vidutinė mėnesio alga po mokesčių Lietuvoje priartės prie Latvijos.

Kita vertus, artėti prie Estijos algų lygio bus labai sudėtinga, kol Lietuvoje vis dar laikysis aukštas šešėlinės ekonomikos lygis ir daug darbuotojų dirbs mažesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Tačiau negalima sakyti, kad padėtis nesikeičia – Lietuvoje toliau auga ir užsienio, ir vietos investicijos į pramonės ir į eksportuojančių paslaugų sektorių.

Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė.