Finansų ministras Rimantas Šadžius prasitarė, kad įvedinėjant progresinius mokesčius bus žiūrima į kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžius. Konkrečiai ministerijos vadovas įvardijo Vokietijos ir Airijos progresinių mokesčių sistemas. Taigi kokie tie mokesčiai šiose Vakarų Europos šalyse ir ko galima tikėtis Lietuvoje?
Finansų ministras Rimantas Šadžius prasitarė, kad įvedinėjant progresinius mokesčius bus žiūrima į kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžius. Konkrečiai ministerijos vadovas įvardijo Vokietijos ir Airijos progresinių mokesčių sistemas. Taigi kokie tie mokesčiai šiose Vakarų Europos šalyse ir ko galima tikėtis Lietuvoje?
Naujoji Vyriausybė žada Lietuvai padovanoti progresinius mokesčius, tačiau kol kas apie juos daug nekalbama. Neaišku, nei kokias pajamas gaunantiems asmenims mokesčiai didėtų, ar koks būtų maksimalus pajamų mokesčio tarifas. Tačiau R. Šadžius teigė, kad progresiniais mokesčiais bus stengiamasi „nenuskriausti vidutiniokų“, o mokomasi bus iš Vokietijos ir Airijos pavyzdžių.
Mokesčių progresyvumo nereikėtų lyginti su dideliu apmokestinimu
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ mokesčių konsultantas Dainius Daugirda teigė, kad kalbant apie Vokietijos mokesčių progresyvumą šioje šalyje yra trys apmokestinimo lygiai: pajamos nuo 8 004 iki 52 882 eurų apmokestinamos nuo 14 proc. iki 42 proc.; pajamos nuo 52 885 iki 250 731 eurų – 42 proc. tarifu, o pajamos virš 250 731 euro – 45 proc. tarifu. Tačiau sutuoktiniams šios pajamų ribos yra dvigubinamos.
Tuo metu Airijos piliečiai, uždirbantys 0–32 800 eurų per metus, yra apmokestinami 20 proc. tarifu. O tie, kurie gauna daugiau pajamų, apmokestinami 41 proc. tarifu.
„Pažymėtina, kad Airija nuo 2011 m. įvedė vadinamą 2 proc. „krizės“ mokestį, kuris priklausomai nuo pajamų dydžio, dalyvavimo sveikatos draudimo programose gali siekti 7 proc. Todėl Airijos atveju maksimalus tarifas gali sudaryti 48 proc.”, – pridėjo mokesčių specialistas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD) yra paskelbusi, kad Airija yra progresyviausius mokesčius mokanti valstybė Europos Sąjungoje. D. Daugirda aiškino, kad mokesčių progresyvumo lygis skaičiuojamas pagal mokesčio tarifo pokyčio „žirkles“: „Taigi, šiuo aspektu, Airijos pajamų mokesčio progresyvumas yra aukštas, nes pirmos ir antros grupės našta skiriasi dvigubai, kai tuo metu Vokietijoje yra nuosaikesnis apmokestinimo didinimas. Tačiau aukšto progresyvumo nereikėtų tapatinti su aukštu ar dideliu apmokestinimu“.
Neapmokestinamas minimumas arba atleidimai nuo mokesčių
Kalbėdamas apie neapmokestinamą pajamų dalį, advokatų kontoros atstovas teigė, kad Vokietijoje ši suma siekia 8 004 eurus per metus asmeniui, sutuoktiniams – 16 008 eurų: „Tai reiškia, kad sumuojamos sutuoktinių pajamos ir tuomet taikomas neapmokestinamas minimumas. Dėl šios nuostatos, Vokietijoje buvo išaugęs nedarbas vien dėl tos priežasties, kad esant atitinkamam pajamų dydžiui neapsimokėdavo dirbti abiems sutuoktiniams“.
Tuo metu Airijoje bendro neapmokestinamo pajamų dydžio nėra. „Tačiau numatyta daug ir įvairių atleidimo nuo mokesčių sąlygų, atsižvelgiant į socialinį statusą, pavyzdžiui, 65 m. ir vyresniems asmenims pajamos iki 18 tūkst. eurų yra neapmokestinamos, neapmokestinamos gyvenamo būsto nuomos pajamos iki 10 tūkst. eurų, gydymo išlaidos, išskiriant net konkrečias ligas. Taip pat taikomos kreditavimo sistemos, kai dalis sumokėto mokesčio yra grąžinama“, – komentavo specialistas.
Stengiasi neviršyti tam tikros pajamų sumos
D. Daugirdos pasiteiravus, dėl kokių aspektų Airijoje ir Vokietijoje taikomi progresiniai mokesčiai yra kritikuojami, šis teigė: „Visų progresinių mokesčių sistemų bėda yra ta, kad dėl nevienodo pajamų apmokestinimo, daugiau uždirbantys ar galintys daugiau uždirbti stengiasi neviršyti tam tikro pajamų lygio, kad būtų taikomi mažesni mokesčiai“.
Kaip teigė pašnekovas, Vokietijoje yra nepalanku gauti dideles pajamas, todėl yra kilę skandalų, susijusių su pajamų išmokėjimu kitose, mažesnių mokesčių jurisdikcijose.
„Be pajamų slėpimo yra dar viena problema, kad progresinė mokesčių sistema gali daryti įtaką individo elgesiui uždirbti kuo daugiau. Jei nuo tam tikros ribos uždirbant daugiau, „į rankas“ man bus išmokėta mažiau, tai aš pagalvosiu ar verta dėti tokias pastangas, kurios nesimaterializuoja, o gal net ir neša man nuostolį (realiai gaunu mažiau)“, – kalbėjo mokesčių ekspertas.
Šios problemos sprendimo būdas –„minkšto“ progresyvumo modelis, kuris, pasak pašnekovo, yra ir Lietuvoje – kai nustatomos ne labai griežtos ribos, o palaipsnis mokesčio didinimas.
Kalbėdamas apie progresinių mokesčių minusus, pašnekovas taip pat paminėjo, kad progresinių mokesčių administravimas yra sunkesnis, o tuo metu ir kainuoja daugiau valstybei – kuo progresyvumo modelis įvairiapusiškesnis, lankstesnis, tuo mokesčio administravimo kaina auga.
Progresiniai mokesčiai guls ant darbo užmokesčio
Mokesčių konsultacijų bendrovės „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė teigė, kad svarstant progresinių mokesčių sistemą Lietuvoje svarbiausia būtų bendrai vertinti šeimos pajamas.
„Būna, kad vienas šeimoje daug uždirba, o kitas – nieko ir dar vaikų yra šeimoje. Yra skirtumas, ar tu pats uždirbi 10 tūkst. ir gyveni vienas, ar tiek uždirba vienas asmuo šeimoje su trimis vaikais“, – kalbėjo mokesčių specialistė.
Taip pat R. Bilkštytė užsiminė, kad galvojant apie progresinius mokesčius reikėtų peržvelgti visus pajamų tarifus: „Jei Lietuvoje nebus peržiūrimi skirtingi tarifai, tai progresyvumas nukris ant darbo užmokesčio. Tai bus skausmingiausia 30–40 amžiaus asmenims, kurie uždirba sąlyginai didžiausius atlyginimus, bet turi ir daugiausia išlaikytinių“.
Pasiteiravus specialistės, kas jos nuomone yra „vidutiniokai“, kurių R. Šadžius žada neskriausti, ji įvardijo tuos, kurie uždirba daugiau nei minimumą, yra investavę į savo išsimokslinimą, kvalifikacija, bet tuo pačiu metu turi daugiausia išlaikytinių.
„Manau, kad į šią kategoriją papultų asmenys, kurių pajamos yra apie 3 tūkst. Lt vienam asmeniui šeimoje. Jei progresyvumas būtų skaičiuojamas neatsižvelgiant į asmenų skaičių šeimoje, tai būtų skausmingiausia jiems“, – įsitikinusi pašnekovė.
Svarstydama, kiek galėtų didėti pajamų mokestis, įvedus progresinius mokesčius, kuris dabar siekia 15 proc., R. Bilkštytė paminėjo 25 proc. „Bet mano nuomone, pirmiausia reikėtų apmokestinti nors 3–5 proc. tarifu tas pajamos, kurios nėra dabar apmokestinamos. Tuomet atsirastų rezervas, kuris nebūtų toks skaudus gyventojams“, – pridėjo ji.
