Verslas

2019.04.10 14:23

Nesutarimai tarp Jakeliūno ir Vasiliausko tik didėja: asmeniškumus neigia, grasina paviešinti susirašinėjimus

Lukas Blekaitis, Lukrecijus Tubys, Jadvyga Bieliavska, ELTA2019.04.10 14:23

Parlamentinio tyrimo dėl finansų krizės suvaldymo iniciatorius Stasys Jakeliūnas patvirtino, kad yra kalbėjęs dėl galimų darbo santykių su Lietuvos banku (LB), tačiau neigia, esą šis tyrimas yra jo asmeninis kerštas prieš Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Pasak politiko, jis LB veikla domisi ir ją stebi jau gerokai anksčiau, nei buvo įvykęs pokalbis.

S. Jakeliūno teigimu, pokalbiai su Lietuvos banku vyko 2011 ir 2013–2014 metais, kuomet planavo išeiti iš tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus finansų patarėjo pozicijos. Pasak jo, domėjimasis Lietuvos bankų – valstybinio ir komercinių – veikla prasidėjo dar gerokai prieš tai.

„Mano domėjimosi sritys yra Lietuvos banko veikla, komerciniai bankai, Lietuvos finansų sistemos, ekonomika. Pradėjau domėtis 2006 metais, kuomet pamačiau Lietuvos bankų priklausomybę nuo išorės finansavimo, ir tas domėjimasis atvedė prie 2008 metų publikacijos „Klausimai Lietuvos banko valdybai“, kurie, beje, iki šiol neatsakyti.

2010 metais išleista knyga „Lietuvos krizės anatomija“, pažiūrėkite, ten yra Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos atsiliepimai. 2011 metų kovo mėnesį publikuoti „Klausimai kandidatui į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą“, kurie taip pat neatsakyti“, – sakė S. Jakeliūnas.

Jis taip pat mini, kad 2015 metais išleido knygą „Swedbanko byla“, 2018 metais parašė įžanginį žodį ekonomisto Nourielio Roubinio knygai „Krizių ekonomika“. Pasak jo, šis tyrimas, analizuojantis 2009 m. krizės priežastis ir padarinius, yra tęstinė jo veikla, apimanti komercinius ir centrinius bankus.

„Na, tai galima teigti, aš taip pasakysiu pusiau juokaudamas, kad visos mano knygos ir rašiniai nuo 2008 metų yra vendeta kažkam. Jeigu mane kaltina, kad aš marodieriauju, santykiauju su lavonais, tai, žinot, tai yra juokinga kalbėti apie kažkokias vendetas dėl to, kad manęs nepriėmė į darbą“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Ketina paviešinti susirašinėjimus

Tuo tarpu LB valdybos pirmininkas teigia galvojantis apie susirašinėjimo su krizės tyrimą vykdančiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku S. Jakeliūnu paviešinimą.

„Man labai nepatinka tai, kas dabar vyksta. Ponas Jakeliūnas pirmiausiai pats pradėjo viešinti tai, ką nežinau kokiais būdais gavo. Kad mes turime reaguoti, tai be jokios abejones, mes labai rimtai pagalvosime apie susirašinėjimo su Jakeliūnu paviešinimą, juolab ne mes pradėjome šį žaidimą“, – žurnalistams prieš pasitarimą vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, susirašinėjimuose yra spaudimo Lietuvos centriniam bankui apraiškų.

V. Vasiliauskas Eltai teigė, kad klausimų dėl krizės tyrimo sulaukė ir Europos centrinio banko koridoriuose.

„Be abejo, klausimų sulaukiau, nes situacija visose euro zonos valstybėse yra stebima, ir banko nepriklausomumo klausimas, bandymai paveikti banko nepriklausomumą, bandymai įtraukti banką į politinius procesus yra po didinamuoju stiklu“, – Eltai teigė V. Vasiliauskas.

Šie klausimai, pasak jo, greičiausiai bus plačiau aptarti birželio mėnesį.

„Kaip aš suprantu, dabar yra tokia stebėjimo stadija. Mes turėsime betarpiškai tai aptarti birželio mėnesį, kada bus išvažiuojamasis valdančiosios tarybos posėdis Vilniuje“, – Eltai sakė V. Vasiliauskas.

V. Vasiliauskas, komentuodamas S. Jakeliūno išsakytą poziciją dėl galimybės kompensuoti žmonėms jų sumokėtas per dideles palūkanas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio mintį, kad žmonės, kurie mokėjo arba vis dar moka palūkanų galimas permokas, kreiptųsi į teismą, teigė, kad tai daryti – kiekvieno žmogaus teisė.

„Kiekvieno kliento teisė kreiptis (į teismą. – ELTA), ne man vertinti, ar tai realu, ar ne. Kad palūkanos padidėjo, tai faktas – mes tą nustatėme, kad padidėjo palūkanos ne tik už paskolas, bet ir indėlius. Dviejų pusių gatvės eismas, bet ne mums spręsti.

Jeigu žmogus galvoja, kad jis permokėjo nepagrįstai, tai tokia praktika egzistuoja, galima kreiptis ir prašyti žalos atlyginimo. Čia privataus subjekto reikalas“, – žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

S. Jakeliūnas Eltai teigė, kad susirašinėjimuose jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.

„Ne, nėra (dėl ko nerimauti. – ELTA). Rašiau jiems (...), apie „Revolutą“ taip pat, bet kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, susirašinėjimuose yra spaudimo Lietuvos centriniam bankui apraiškų.

Dėl opozicijos įžeidimo apskundė etikos sargams

Dėl viešo opozicijos įžeidinėjimo parlamento salėje Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno elgesį.

Pasak jos, balandžio 9 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje jis apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovus įžeidžiamai pareiškė: „O aš Jums, visa frakcija, siūlyčiau pagalvoti apie tokį dalyką. Kadangi nieko Jūsų veiksmai neturi bendro nei su tėvyne, nei su Lietuva, nei su demokratija, nei su krikščionybe, siūlau jums įvertinti galimybes pagal jūsų moralines ir elgesio nuostatas, iš termino „moralinis intelektas“, yra toks terminas 2005 metais, pasivadinti moralinių debilų sąjunga“.

„Žodžiai, kuriuos išgirdome iš Seimo nario S. Jakeliūno, ne tik nesuderinami su Seimo nario, komiteto pirmininko darbu, bet ir peržengia visas žmogiškosios moralės ribas. Šiame Seime jau tapo norma nepaisyti opozicijos teisių, o tai demokratinėje visuomenėje savaime suprantama, tačiau nusirista iki viešo oponentų įžeidinėjimo tiesiog Seimo salėje“, – pabrėžė Seimo pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.

Atsižvelgiant į tai, kad toks S. Jakeliūno kalbėjimas yra sąmoningas, žemina Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją, jos narius, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos parlamentarė prašo ištirti, ar tokiu elgesiu S. Jakeliūnas nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politikų elgesio principų.

ELTA primena, kad Seimo TS-LKD frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas taip pat siūlo pakeisti parlamentinio tyrimo, analizuojančio 2009 m. krizės priežastis ir padarinius, pirmininką Stasį Jakeliūną. TS-LKD frakcija siūlo krizės komisijai vadovauti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui Vytautui Kamblevičiui. 

„S. Jakeliūnas ne vieną kartą yra įvardinęs krizės priežastis ir atsakomybę priskyręs Lietuvos bankui. Tuo pačiu S. Jakeliūnas, kaip pats teigė, siekė bendradarbiauti su Lietuvos banku įsidarbindamas jame. Lietuvos bankas, mūsų žiniomis, nesutiko priimti S. Jakeliūno, todėl šis, asmeninių nuoskaudų vedamas, imasi keršto. Toks elgesys nėra suderinamas su Seimo nario atsakomybe ir pareigomis, vadovaujant tyrimo komisijai“, – sako parlamentarai.

Konservatoriai mano, kad S. Jakeliūnas yra akivaizdžiame interesų konflikte.

„Paaiškėjus naujiems skandalingiems faktams, kuriuos patvirtino pats Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, jog prašė Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko būti priimamas į darbą, lygiai taip pat, kaip yra paaiškėję, jog prašė ir Gitano Nausėdos būti priimamas į SEB banką, tampa akivaizdu, jog, gavęs neigiamą atsakymą iš abiejų bankų, S. Jakeliūnas savo vadovaujamu tyrimu bando keršyti ir yra akivaizdžiame interesų konflikte“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, siūlantys nušalinti S. Jakeliūną.

Taip pat, kaip ELTA jau rašė, S. Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

Antradienį išplatintame rašte LB paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas sakė, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas. 

„Lietuvos bankas neturi teisės siūlyti Seimui ko nors. Vakar jis paragino kažką pateikti teisėsaugai neva dėl galimų manipuliavimų VILIBOR'u. Aš tai priimu kaip bandymą daryti įtaką Seimui. To nebus. Jeigu reikės, kažkokius sprendimus ar kreipimusi mes priimsime patys, be Lietuvos banko raginimų“, – žurnalistams sakė S. Jakeliūnas. 

Jis sakė į paskelbtą raštą reaguosiantis tada, jei Lietuvos bankas imsis kokių nors veiksmų. 

„Lauksiu LB veiksmų ir sprendimų, galbūt teisinių, ir tada reaguosiu, jei reikės. Visa kita mes aptarėme čia (komisijos posėdyje. – ELTA), mes vertiname tą, ką gauname, o ne tai, ką publikuoja LB. Lietuvos bankas vakar vakare ir mums atsiuntė laiškus, mes jų nevertinome, nes nebuvome tinkamai susipažinę. Galbūt apie tai padiskutuosime po dviejų savaičių, o iki to laiko, matyt, LB gali imtis kokių nors veiksmų“, – kalbėjo komisijos pirmininkas. 

Pasak jo, tokią pačią idėją dėl kreipimosi į institucijas iškėlė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, o tai, anot S. Jakeliūno, gali būti vertinama kaip LB ir komercinių bankų bendradarbiavimas. 

„Tokia pati idėja buvo teikiama M. Zalatoriaus. Ar čia sutapimas, ar bandymas bendradarbiauti, bet tai galima įvertinti, kad tuo pačiu LB pareikštas raginimas yra ir bandymas ar siekis atstovauti komercinių bankų interesams. (...) Tai gali būti vertinama kaip viešieji ryšiai ir bandymas daryti įtaką Seimui“, – sakė komisijos pirmininkas.