Verslas

2019.04.11 16:13

Netolima ateitis: Vilnius–Kaunas per 38 minutes, tačiau planas gali ir žlugti

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.04.11 16:13

Netolimoje ateityje, jau 2027 metų pradžioje, įgyvendinus „Rail Baltica“ (RB) projektą, nuo Vilniaus iki Kauno bus galima nuvykti per 38 minutes. Vis dėlto buvęs RB projekto laikinasis vadovas Ignas Degutis išlieka santūrus ir teigia, kad yra grėsmių, jog projektas nebus užbaigtas laiku.

„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ dalis, kuri geležinkelio vėže sujungs Varšuvą su Talinu. Buvęs laikinasis RB projektą įgyvendinančios Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ vadovas I. Degutis portalui LRT.lt sutiko duoti išskirtinį interviu apie RB projektą, buvusios vadovės Baibos Rubesos pasitraukimo priežastis bei nuveiktus ir dar laukiančius darbus.

– Jau skelbiami konkursai techniniams planams rengti. Šiuo metu geležinkelio linijoje tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono jau vykdomi parengiamieji darbai RB geležinkeliui tiesti. Kaip šiuo metu sekasi vykdyti projektą, kokie darbai jau padaryti? 

– Kalbant apie RB projektą Lietuvoje, reiktų išskirti keturis ruožus. Pirmasis nuo Kauno iki Latvijos, antrasis – pačiame Kaune, trečiasis – nuo Kauno iki Vilniaus bei ketvirtas– nuo Kauno iki Lenkijos sienos.

Didžiausias infrastruktūros vystymo progresas yra pasiektas nuo Kauno iki Latvijos sienos. Ten žemės išpirkimo darbus vykdo Susiekimo ministerija. Verta pastebėti, kad žemės išpirkimo darbai vyksta labai sklandžiai. Kol kas nėra nei vieno teismo proceso. Iš principo numatome, kad šiais metais pagrindinio geležinkelio dvikelio infrastruktūrai žemė turėtų būti paimta iki 2019 metų 2 ketv., o privažiavimo keliams/keliukams žemė bus paimta 2020 metų 2 ketv. Taip pat pradedame projektavimo darbus. Vieną sutartį geležinkelio ruožui Kaunas–Ramygala pasirašėme balandžio 3 dieną su Ispanijos bendrove IDOM, kitą sutartį 90 km ruožui nuo Ramygalos iki Latvijos sienos pasirašysime gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tad visas projektavimas toje linijoje bus užtikrintas, o statybos darbai prasidės po 24 mėnesių.

Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ stato Europinės vėžės geležinkelio vienkelį Kauno geležinkelio mazge pietuose ir kitą šiaurėje. Jau esamo vienkelio dalis yra naudojama pagrinde keleiviams pervežti, tai yra keleiviniam transportui, o kita planuojama ir vystoma – krovinių transportui. Tarp šalių buvo pasiektas susitarimas, kad dėl pralaidumo problemos eliminavimo – Kaune visgi turi būti dvikelis. Dėl to Lietuvos vyriausybė inicijavo teritorinio planavimo dokumentų paketą, kaip nutiesti antrą kelią Kauno geležinkelio mazge. Tai bus labai sudėtingas sprendimas. Gali būti, kad esamo ir vystomo vienkelio tam tikras dalis reikės perplanuoti ir perstatyti. Tai yra iššūkis, tačiau jį reikia padaryti.

Verta pastebėti, kad Kauno geležinkelio mazgas yra butelio kakliukas visoms Baltijos šalims ir aplink Kauną planuojamas geležinkelio infrastruktūra nulems transporto srautų pralaidumo galimybes, t.y. įtakos traukinių srautus numatytus į ir iš Latvijos, Lenkijos ir Estijos. Kauno mazge neturi būti tokių vietų, kurios ribotų planuojamų traukinių srautus per Baltijos šalis ir  Lenkiją. Dėl to Kauno geležinkelio mazgas yra pats svarbiausias numatomam transporto judėjimui.

– Anksčiau buvo kilę daug ginčų dėl RB atkarpos Vilnius – Kaunas. Latviai ir estai buvo nepatenkinti, kad tai papildomai kainuos apie 900 mln. eurų, tačiau vėliau atliktas tyrimas atskleidė, kad papildoma atšaka ekonomiškai bus naudinga. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis 2018 metų birželį prognozavo, kad derybos dėl Vilnius–Kaunas atšakos finansavimo bus nelengvos. Jis paragino Europos Komisiją (EK) teisiškai įforminti atšaką kaip RB dalį. Ar pavyks gauti jai finansavimą iš ES?

– Dėl Kauno ir Vilniaus atkarpos dar yra vykdomos diskusijos ir derybos su Europos Komisija ir Parlamentu. ES biudžeto pasiūlyme naujai finansinei perspektyvai – jungtis atkarpa Vilnius – Kaunas yra įtraukta, kaip trūkstama grandis, (angl – missing link), bet yra numatyta, kad tai yra RB dalis. Vadinasi, kitame ES biudžete nuo 2021 metų, Vilnius – Kaunas gali aplikuoti dėl finansavimo. Taip pat verta pastebėti, kad Vyriausybė jau inicijavo šio ruožo teritorijų planavimo dokumetų paruošimą.

– Kalbant apie visas RB projekto partneres, kas daugiau pasistūmėjo į priekį? Teko girdėti, kad Estijoje buvo strigę darbai. Kaip yra iš tiesų?

– Estai šiuo metu labai pasistūmėjo į priekį su žemių išpirkimu. Jie turėjo šešis teismus, bet tai dar nerodo, kad susiduriama su trukdžiais. Tie šeši teismai yra susiję su opozicija arba nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios eina prieš RB projektą. Žemės išpirkimas Estijoje vyksta labai sklandžiai ir tikimės, kad 2020 metais jis bus pabaigtas.

Svarbu paminėti, kad praėjusiais metais Estijoje buvo pakeistas žemės išpirkimo įstatymas, tam, kad būtų pagreitintas  jos išpirkimas. Estijoje taip pat santykinai išleidžiame mažiausiais pinigų išpirkinėdami žemes. Ten galioja įstatymas, kad žmonėms galime pasiūlyti tokį pat žemės sklypą, tik kitoje vietoje, o estams tokia alternatyva patraukli.

Praeitą savaitę Estijoje pasirašėme pirmąją techninio projektavimo sutartį, antrąją sutartį planuojame pasirašyti gegužės pradžioje, o paskutinės atkarpos nuo Latvijos sienos iki Parnu projektavimo pirkimas jau įpusėjęs. Pasirašius šias tris sutartis, visi projektavimo darbai Estijos teritorijoje bus užtikrinti.

– O kaip Latvijoje?

– Tuo metu Latvijoje žemės išpirkimas ir projektavimas yra labai problematiškas. Latvijoje  su nauja Vyriausybe ir Seimu yra numatomi kai kurių įstatymų pakeitimai. Latvijoje techninio projektavimo pirkimus baiginėjame tik centrinėje dalyje, kuri yra šalia Rygos. Atkarpoms, kurios eina nuo iki Lietuvos ir Estijos, iki šiol neturėjome numatyto finansavimo. Tačiau baiginėjame derybas su EK, kad gegužės mėnesį jau gautume finansavimą ir paraleliai pradėtume techninio projektavimo paslaugų pirkimus.

Jei juos paleidžiame, tai nuo Kauno iki Talino, visi projektavimo darbai ir pirkimai bus užtikrinti, o 2021 metų pradžioje jau turėsime visus techninius projektus.

– Ar Lietuvos įmonės prisideda prie techninių projektų rengimo darbų, ar dalyvauja viešuosiuose pirkimuose?

– Projektavimo darbams reikia labai gausaus skaičiaus specialistų. Vienai geležinkelio sekcijai reikia daugiau nei 100 europinės geležinkelio vėžės projektuotojų, o mes atliksime iš viso 11 tokių ruožų projektavimo darbųTiek Baltijos šalyse sunkiai surastume. Todėl, techninių projektų pirkimuose dalyvauja užsienio rangovai, pasitelkdami Lietuvoje esančių projektuotojų pajėgas. kurie jau turi ilgametę patirtį geležinkelių infrastruktūros projektavime ir tiesime Europoje.

Tačiau taip pat matome, kad šiuose projektavimuose apie 50 – 60 proc. įmonių yra subrangovai iš Baltijos šalių. Pirmuose projektavimo darbuose matome, kad subrangovų susidomėjimas yra didelis, tačiau esame sunerimę, kad vietiniai subrangovai negalės įgyvendinti tiek darbų, kiek yra numatyta.

– Trumpam sugrįžkime prie jau nutiestos RB vėžės, kuri jungia Lenkiją su Lietuva bei buvo atidaryta dar 2015 metais. Maksimalus greitis ten siekia tik apie 120 km/val., o RB projekte numatomas greitis iki 249 km/val. Ar bus tiesiama nauja vėžė, ar ateityje naudosimės senąja?

– RB sprendimas statyti šią geležinkelio vienkelį nuo Lenkijos iki Kauno buvo priimtas jau seniau. Tuo metu dar neturėjimo RB projektavimo gairių, kurios buvo priimtos tik 2018 metais. Šis vienkelis dabar yra naudojamas, tačiau jo techniniai parametrai numatyti maksimaliam greičiui iki 120 km/val., o toks greitis tinkamas tik krovininiams traukiniams, tačiau jis nėra tinkamas greitajam traukiniui, kurio greitis gali siekti iki 249 km/val.

Kitas momentas, praėjusiais metais atlikta greitinimo galimybių studija tyrė ar šitas esamas vienkelis atitinka nustatytus techninius parametrus „Rail Baltica“ projektavimo gairėse ar ne. Studija parodė, kad tiesiausiose Europinės vėžės vienkelio atkarpose galima būtų išvystyti RB dvikelį panaudojant dalį esamos infrastruktūros, o likusias dalis reiktų pertiesti. Praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas tarp Baltijos šalių ir Europos Komisijos (EK), jog planuojame nenaudoti esamo vienkelio infrastruktūros tiesioginėms reikmės, bet pradėsime planuoti teritorijas ir projektavimą nutiesti naują RB dvikelį, kuris atitiktų nustatytas projektavimo gaires. Lietuvos Vyriausybė jau išleido įsakymą tokiems planavimo darbams pradėti.

– Kyla klausimas, ar reikėjo tuomet statyti tokią vėžę, kuri kainavo 300 mln. eurų, jei vis tiek bus tiesiama nauja?

– Nuomonių yra įvairių, tačiau tai gali būti naudinga projektui, kadangi toks vienkelis jau egzistuoja ir yra du aspektai. Pirmasis – bus sujungtas Palemono intermodalinis terminalas, o rinka ir verlsas jau pradės naudotis geležinkeliu ir tai bus puikus būdas užauginti rinką, iki kol užbaigsime pilnos apimties RB projektą. Verslas jau žinos, ko tikėtis.

Kitas aspektas, pilnos apimties RB įgyvendinimo projektas truks dar 8 metus, todėl dabartinis esamas vienkelis tarp Kauno ir Lenkijos yra kaip tarpinis sprendimas, kol bus įgyvendintas pilnas projektas. Bet žinoma, tai yra tik laikinas sprendimas.

Verta pastebėti, kad dabar esamas vienkelis ateityje galės būti naudojamas regioninio susisiekimo tikslams, komunikuoti Kazlų Rūdai, Marijampolei, kitiems tikslams, arba galės būti išardyta.

– RB projektas tęsis iki pat Varšuvos. Baltijos šalyse keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/h greičiu, o kokiu greičiu važiuos traukiniai Lenkijoje?

– Šiuo metu Lenkijos geležinkeliai baiginėja studiją geležinkelio dvikelio ruožo išvystymo nuo Elko miesto iki Lietuvos sienos, kuri nagrinėja galimas plėtros teritorijas ir kokį maksimalų greitį pasirinkti. Tai 100 km ilgio ruožas Lenkijoje netoli nuo Lietuvos sienos. Nuo Elko miestelio Lenkijoje planuoja iki Lietuvos/Lenkijos valstybių sienos tiesti geležinkelio dvikelį, kurio galės vykti eismas iki 250 km/val. greičiu t.y. pritaikant RB projektavimo gaires. Šiuo metu tiesiamo geležinkelio Lenkijoje greitis ruožuose Elk – Balstogė – Varšuva yra mažesnis ir siekia 160 km/val.

Tačiau Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą, kad turi atsirasti naujas Varšuvos transporto tinklas ir iš bet kurio taško Lenkijoje, turi būti suteikta galimybė Varšuvą pasiekti per 2 val. Vadinasi, nuo Lietuvos sienos Varšuvą ateityje galimai pasieksime per 2 – 3 val. Jei lenkams pavyks, nuo Vilniaus iki Varšuvos bus galima nuvykti nebe per 4 val. bet greičiau. O nuo Varšuvos bus galima vykti jau į bet kurį Europos kraštą, netgi iki pat Lisabonos.

– 2018 metų rudenį „RB Rail“ vadovė B. Rubesa pasitraukė iš pareigų. Nepasitikėjimą išreiškę akcininkai tvirtino, kad ji nespėja koordinuoti darbų. Tuo metu B. Rubesa kaltino, kad Lietuvos akcininkai turi savų interesų projekte. Dėl ko visgi kilo konfliktas ir kuri pusė buvo teisi?

– Visų pirma reikia pažymėti, kad B. Rubesa puikiai dirbo ir viską sukūrė nuo nulio. Iš pradžių buvo tik trys darbuotojai ir ji turėjo su jais įgyvendinti projektą. Tai, ką padarė B. Rubesa, yra įspūdinga.

O konfliktas kilo dėl skirtingų nuomonių, kaip reikia valdyti projektą ir kokius darbus kas turėtų įgyvendinti. RB projekte valdymo struktūra yra tokia sudėtinga, kad kiekvieną dieną yra vietos, kur galima pagerinti struktūrą. Akcininkai prižiūri mus, o mes prižiūrime akcininkus. Ir natūraliai bet kuriuo metu gali kilti konfliktas dėl bet kokio klausimo. Tai buvo bandyta spręsti praėjusiais metais, bet šalys nesutiko su B. Rubesos nuomone, kaip tą sprendimą galima įgyvendinti. Taip pat buvo norėta visus pirkimus sukoncentruoti į vieną vietą, bet Baltijos šalių ministrai dėl to nesutiko.

„Dabartinis RB valdymas, vykdomas akcininkų ir naudos gavėjų, nėra tiek tvarus, kad galėtų būti pastatytas naujas ekonomikos ir saugumo koridorius“. Taip pareiškė B. Rubesa prieš palikdama projektą. Ar sutinkate su jos pasakymu?

– Sakyčiau, kad dabartinė struktūra kelia didelę riziką, kad RB bus pastatyta ne laiku. Darome viską, kad įgyvendintume laiku, bet, iškilus kažkokiems klausimams vienoje iš Baltijos šalių, mes susidursime su vėlavimu. Dėl to B. Rubesa ir sakė, kad iš esmės viskas yra gerai, bet gali būti rizika, kad su esama struktūra projektas bus įgyvendintas vėliau.

– Nuo kovo 11 dienos RB įgyvendinimą koordinuojančios įmonės „RB Rail“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti suomis T. Riihimakis. Ar jis sugebės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą?

– Stebėtojų taryba jį atrinko kaip geriausią iš 60 kandidatų, užimti „RB Rail“ vadovo postą. Jis yra kompetentingas vadovas, turintis ilgametę patirtį aviacijoje bei geležinkelių statyboje. 20 metų jis dirbo „Finnair“ viceprezidentu. Manau, kad T. Riihimakis bus pajėgus susidoroti su užduotimis.

– Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius nuogąstavo, kad projekto darbai gali vėluoti, todėl dalį ES pinigų, skirtų jam, gali tekti grąžinti. Ar pavyks įsisavinti ES žadėtus 85 proc. projektui įgyvendinti?

– Tai nėra lengvas klausimas. Iš vienos pusės, turime žiūrėti, kiek yra ES biudžete numatyta pinigų. EK taiko principą „use it or lose it“ (liet. – panaudok arba prarasi). Jei EK mato, kad tam tikras projektas nebus įgyvendintas, jie atima pinigų dalį iš to projekto ir tada įdeda į atskirą šaukimą, kad galėtų kitos valstybės ar kiti projektai, kurie įgyvendinami laiku, tuos pinigus panaudoti. 2019 ir 2020 metų pabaigoje EK planuoja įgyvendinti tuos šaukimus ir skirti pinigus daugiausiai pridėtinės vertės kuriančiam projektui ir šituose šaukimuose mes planuojame dalyvauti.

Svarbu paminėti, kad mes turime pasirašę dvi subsidijų sutartis. Jų įgyvendinimo pabaiga yra 2020 metų pabaiga. Šiuo metu vykdome derybas su EK, kad pratęstume tą laiką iki 2020 metų pabaigos. Tos derybos vykdomos sėkmingai.

– Minėjote, kad išlieka tikimybė, kad nespėsime įgyvendinti projekto iki 2027 metų, kas tuomet nutiks su finansavimu?

– Subsidijų sutartyje yra įrašyta įgyvendinimo data. Jeigu tos iki tos datos nespėsime įgyvendinti projekto, tie pinigai bus grąžinti EK.

Svarbiausia, kaip kitame ES biudžete bus sudėliotas reguliavimas, koks bus kitas ES parlamentas, nes jis tvirtins ES biudžetą, kuriame numatytos lėšos ir RB.

– Ar galima paskaičiuoti projekto ekonominę naudą? Kada jis turėtų atsipirkti?

– Pagal kaštų ir naudos analizę, paskaičiuota, kad RB sukurs 18,2 mlrd. eurų pridėtinę vertę trims Baltijos šalims per tam tikrą laikotarpį.

– Kokia nauda bus Lietuvos verslui? Galbūt jau yra įmonių, kurios dėl RB ketina atidaryti padalinius Lietuvoje?

– Europa yra labai suinteresuota. Visos šalys laukia, kada Baltijos šalyse atsiras bendra europinė vėžė ir įmonės jau galės naudoti krovinių jungtis. Svarbu paminėti, kad Baltijos šalyse numatoma padaryti tris intermodalinius terminalus. Vienas bus Palemone, kitas – Salaspilio mieste Latvijoje ir Muugos mieste Estijoje.

Kovo mėnesį Belgijoje kaip tik dalyvavau susitikime su tiekėjais ir infrastruktūros bendrovėmis. Jos jau dabar laukia ir kiekvieną dieną skaičiuoja, kada galės pradėti naudotis RB linijomis. RB jie tai pat jau yra įtraukę į ateities verslo planus. Jau greitai „Lietuvos geležinkeliai“ pradės važiuoti atkarpa Kaunas–Palemonas. Mano žiniomis, jau yra įmonių, kurios pradės naudotis nauja vėže.

Svarbu pažymėti, kad mes esame vienas iš devynių transeuropinių transporto tinklų koridorių (T–ENT), kuris eina nuo Šiaurės jūros iki Baltijos šalių, o prasideda nuo Olandijos ir Belgijos. Šiuose miestuose yra didieji Europos uostai – Roterdamas, Amsterdamas ir visi kiti. Jie bus sujungti tiesiogiai su RB linija. Įsivaizduokite, ten yra tokios didelės industrijos, kurių apyvarta per metus viršija Lietuvos BVP, ir jos nori naudotis RB.

– O kokia nauda bus gyventojams? Kuo RB bus svarbi Kaune gyvenančiam studentui Jonui?

– „Rail Baltica“ kardinaliai pakeis Baltijos šalių gyventojų keliavimo tradicijas. Dabar neturime jokios europinės geležinkelių vėžės jungties ar greitojo traukinio tarp Baltijos šalių. Net nuvažiuoti į Lenkiją ar Latviją yra problematiška. Iš Vilniaus į Rygą aš pats autobusu ar mašina važiuoju 4 val. Su RB ta kelionė užtruks 1 val. 54 min. Kelionė iš Vilniaus iki Kauno užtruks 38 minutes. Iš Kauno iki Rygos kelionė truks apie 1 val. 32 min.


Jei autobusu važiuoji iš Rygos į Taliną, tai kelionė užtrunka apie 5 val. o skrydis yra brangus. Su RB šį atstumą bus galima įveikti per 1 val. 42 min.

– Suomiai svarsto galimybę prisidėti prie RB projekto. Kartu su Estija netgi planuoja išrausti tunelį po vandeniu, kuris sujungtų Taliną su Helsinkiu. Ar Lietuvai naudinga, kad prie projekto prisijungia Suomija?

– Tikslaus sprendimo nėra, tačiau Suomijos vyriausybė priėmė sprendimą, kad nori tapti projekto akcininkais. Šiuo metu Suomijoje yra įsteigta bendrovė, kuri pradės derybas su Baltijos šalimis dėl bendradarbiavimo.

Suomijos prisijungimas prie RB yra labai reikšmingas projektui. RB Suomijai sukurtų 30 proc. naudos ir atvirkščiai – Suomija pačiam projektui būtų taip pat naudinga. Kadangi numatome, kad didžiausias srautas krovinių vyks tarp Suomijos ir pietų, todėl Suomija yra tiesiogiai suinteresuota, kad RB projektas būtų įgyvendintas. Tačiau nauda būtų abipusė. Kuo Suomijos bendrovės labiau plėsis, tuo srautas per RB bus didesnis.