Per pastarąjį dešimtmetį, 2005–2014 metais, prekybos tinkluose specialistai rado nesaugių ir pavojingų žmonėms prekių: tokių, kurios neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų arba gali kitaip pakenkti žmonėms bei jų aplinkai.
Per pastarąjį dešimtmetį, 2005–2014 metais, prekybos tinkluose specialistai rado nesaugių ir pavojingų žmonėms prekių: tokių, kurios neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų arba gali kitaip pakenkti žmonėms bei jų aplinkai.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, visi didieji Lietuvos prekybos tinklai buvo pažeidėjais ir kuo daugiau metų jie veikia šalies rinkoje, tuo dažniau užfiksuoti pažeidimai.
Įdomu tai, kad nesaugiomis ir pavojingomis prekėmis dažnai yra žaislai, tiek dėl savo formos, tiek dėl jiems gaminti naudojamų cheminių medžiagų, ir smulki elektronika.
Už kiekvieną rastą nesaugią prekę skirtos baudos, o jas gavo „Maxima“, „Rivona“, valdanti prekybos tinklą „Norfą“, „Rimi Lietuva“,„Palink“, kuriai priklauso „Iki“, taip pat „Prisma“.
Baustas „Senukų prekybos tinklas“ ir „Ermitažas“, taip pat tokie namų prekių tinklai kaip „Jysk“ ir „Thomas Philipps Baltex“ ar sporto prekių „Sportland“.
Nesaugios ir pavojingos prekės – dažnai yra nuodingos
Dažniausiai nesaugios ir pavojingos prekės yra tokios, kurių gamybai naudojamos draudžiamos cheminės medžiagos, tai – įvairūs toksiški dažai, alergiją keliančios medžiagos ir kiti pavojingi sveikatai priedai, arba jų forma yra pavojinga būsimiems daikto naudotojams, pavyzdžiui, žaislas vaikams iki 3 metų turi smulkių detalių, kuriomis vaikas gali paspringti.
„Didesniame prekybos tinkle yra apie 20 tūkst. atskirų prekių įskaitant maisto ir nemaisto prekes, kurių užsakymui bendraujama su vietiniais, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių tiekėjais. Iš jų nesaugios ar pavojingos prekės yra vienetinės, tai yra visiška išimtis iš taisyklės. Tiesa, kad tokių atvejų visiškai nepavyksta išvengti, nors yra prekių kontrolės ir atrankos sistema. Pasitaiko tokių atvejų ir dėl to, kad kai kurie prekybos tinklai veikia keliose rinkose ir jiems kai kurios prekės yra perkamos centralizuotai“, – paaiškino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Pasak jo, prekybininkų reakcija radus nesaugias ar pavojingas prekes visada yra vienoda: jas stengiamasi kuo skubiau pašalinti iš rinkos ir susigrąžinti iš pirkėjų.
„Bendros taisyklės numato, kad norint grąžinti prekę reikia pateikti pirkimo čekį, bet yra produktų, kuriuos parduoda tik konkretus prekybos tinklas. Ne kartą mačiau, kad tokiais atvejais prekės priimamos ir pinigai grąžinami ir be čekių, – kalbėjo L. Vilimas. – Žinoma, dėl pavojingų ir nesaugių prekių kalčiausias yra gamintojas ir prekybininkas iš tokių gamintojų, tikėtina, daugiau nieko nebeužsakinės.“
Nesaugūs žaislai
Dažniausiai prekybos tinkluose randamos nesaugios prekės yra žaislai, žaidimai ar priemonės laisvalaikiui.
Žaislai, pavyzdžiui, mašinų rinkinys su trasa, ar guminių cypiančių žuvyčių, aštunkojų bei gyvačių rinkiniai, pardavėjams atsiėjo nemažai: skirtos baudos siekia 3–5 tūkst. litų už kiekvieną netinkamos prekės grupę.
Už kitus nesaugius žaislus skirtos kiek mažesnės baudos: už muilo burbulus – 700 litų, žaislų rinkinį paplūdimiui – 1,2 tūkst. litų.
Didieji Lietuvos prekybininkai paklojo baudų už tokias prekes kaip nesaugūs vaikiški dviratukai, mašinėlės – paspirtukai (baudos 2,5–5 tūkst. litų), turistiniai dviračiai, vaikiški triratukai (1500–5000 litų), pavojingi dviratininkų šalmai (2,5–5 tūkst. litų). Skirtos baudos ir už nesaugius rinkinius dviračiams taisyti: jos siekia beveik 4 tūkst. litų.
Įmonės baustos ir už iš draudžiamų medžiagų ar netinkamų vaikams detalių pagamintus lavinimo žaislus – dėliones, baudos siekia nuo 2,5 iki 12,5 tūkst. litų.
Po 5 tūkst. litų baudos atseikėtos už pavojingą brinkstantį žaislą – kriauklę, policininko rinkinį, drugelį ir skystį burbulams pūsti.
Pavojingų buitinių prietaisų – gausu
Didžiuosiuose prekybos tinkluose netrūko ir pavojingų elektros prietaisų, pavyzdžiui, įleistinių jungiklių, už juos skirta 500 Lt bauda, elektrinių rankų šildytuvų (baudos 3–5 tūkst. litų), rankinių šviestuvų (1,5 tūkst. litų).
Už netinkamai pagamintus virdulius skirtos 700–3 tūkst. litų baudos, ilgiklius 2,75–3,7 tūkst. litų, elektrines girliandas (1–2 tūkst. litų).
Taip pat baudos skirtos už pavojingus šviestuvus ir darbines lempas (1,5–5 tūkst. litų), plaukų džiovintuvus (700 Lt), elektrinius vandens šildytuvus (1,9 tūkst. litų).
Už ką dar bausti?
Ne vienas prekybininkas sulaukė baudų už pavojingą apatinį trikotažą: liemenėles ir kelnaites. Skirtos baudos siekia nuo 800 iki 2,75 tūkst. litų. Už mergaičių sportinius džemperius ir striukes skirta 3 tūkst. Lt bauda, o netinkamus vaikiškus tekstilės gaminius – 2 tūkst.litų.
Prekybininkai bausti už įvairius netinkamus naudoti indus, pavyzdžiui, už nesaugias keramikines raudonas lėkštes skirta 2 tūkst. litų bauda, o už pavojingus dubenis – 2,75 tūkst. litų.
Nubausta ir už pavojingą batų tepalą, kuris pardavėjui papildomai atsiėjo 2,75 tūkst. litų.
Statybos ir remonto darbams naudojamas diskinis pjūklas, neatitikęs numatytų reikalavimų, prekybos tinklui kainavo 2,5 tūkst. litų baudą, o netinkami dažai – 2,75 tūkst. litų.
Taip pat baudos skirtos už pavojingos sudėties skysta muilą (1,5 tūkst. litų), drėgnas servetėles (5000 litų) pavojingus popierinius skraidančius žibintus (1,2 tūkst. litų), sulankstomas ir baro kėdes, taburetes (1–3 tūkst. litų), blynų menteles (1,3 tūkst. litų).
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba baudos dydį paskaičiuoja priklausomai nuo to, kaip prekybininkas bendradarbiauja su tarnyba, kaip sparčiai jam pavyksta pranešti pirkėjams apie nesaugias prekes ir jas susigrąžinti, taip pat – kiek parduodamos prekės pavojingos.
Nesaugias prekes naikina arba grąžina tiekėjams
Prekybininkai komentuoja, kad nesaugios ir pavojingos prekės yra kuo greičiau pašalinamos iš apyvartos.
„Pirkėjai, įsigiję nesaugią ne maisto prekę, kaip ir bet kokią kitą nekokybišką prekę, gali kreiptis į parduotuvės administraciją, kad prekė būtų pakeista į kokybišką prekę, arba grąžinti sumokėti pinigai. Nustačius, kad lentynose yra nesaugių ar nekokybiškų prekių, jos yra išimamos iš apyvartos ir sunaikinamos, kartais gražinamos tiekėjams“, – komentuoja Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai
Pasak jo, „Norfos mažmena“ prekiauja tik sertifikuotomis prekėmis, atitinkančiomis visus Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus.
„Jei prekė, turinti sertifikatą, pripažįstama nesaugia, tai, manytume, reiškia, kad gamintojas, ar tiekėjas, neteisingai interpretavo ES teisę – dažniausiai tai būna ne Europos gamintojas. Galima spėti, kad aprašyti ES teisės aktuose, pavyzdžiui, žaislų saugumo kriterijus, yra pakankamai sudėtinga, tad atsiranda erdvės įvairioms interpretacijoms ir skirtingiems teisės nuostatų aiškinimams“, – dėstė jis.
„Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis pabrėžia, kad nesaugios ir nekokybiškos prekės yra išimamos iš apyvartos ir apie tai yra informuojami tiekėjai.
„Tiekėjas atsako už prekės kokybę ir saugą, visuomet turi pateikti tai įrodančius dokumentus prieš prekei atsirandant prekyboje, – komentavo jis. – Įsigijus nekokybišką ar nesaugią prekę pirkėjui reiktų kreiptis į prekybos vietą, kurioje prekę įsigijo, kad prekė būtų grąžinta tiekėjui, o pirkėjui kompensuota patirta žala. Tokiais atvejais mes visuomet padedame pirkėjams ir tarpininkaujame bendraudami su tiekėjais.“
Prekybos centrai, nustačius, kad juose buvo galima įsigyti pavojingų ar nesaugių prekių, informuoja pirkėjus.
„Atsiradus menkiausiam įtarimui, kad prekė, kuri yra prekyboje, nesaugi, stabdome jos pardavimą, skelbiame pranešimus, pirkėjų prašome prekę gražinti ir atsiimti pinigus už ją. Jeigu tokie įtarimai kyla prekei dar tik esant sandėlyje, kadangi tyrimai gali būti daromi keliuose prekės keliavimo iki lentynos etapuose, jos iš karto gražinamos gamintojui. Pirkėjas, įsigijęs tokią prekę, gali bet kada ją atnešti į artimiausią prekybos centrą ir atgauti už ją pinigus“, – komentavo „Rimi Lietuva“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Prekybininkai privalo grąžinti pinigus už pavojingas ir nesaugias prekes.
