Verslas

2019.04.09 22:19

Mokesčių inspektoriai Gariūnuose įsikūrė ne bausti, o padėti

Irma Janauskaitė, Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.09 22:19

Tris dešimtmečius traukos centru išliekantiems Gariūnams – Mokesčių inspekcijos dėmesys. Bet šįkart prekybininkai ne gaudomi ar baudžiami, o mokomi deklaruoti pajamas.

Gariūnuose – šventė. Bent jau taip gali atrodyti, matant šventinę atributiką. Iškart už jos įsikūrė mokesčių inspektoriai. Jie, kaip ir 4 metus iki šiol, pardavėjams padeda užpildyti pajamų deklaraciją. Bet ne visi puola proga naudotis.

Gariūnuose, viduje ir lauke, administratorių skaičiavimu, dirba apie 4 tūkst. žmonių. Tai perpus mažiau, nei prieš dešimtmetį, bet turguje – viena didžiausių smulkiųjų prekybininkų koncentracijų. Žmonės čia dirba su verslo liudijimu arba pagal individualios veiklos pažymą.

„Siekiame, kad šie prekiautojai deklaracijas pateiktų laiku ir teisingai. Todėl ir esam čia suteikti vietoje, jiems neatsitraukiant iš darbo vietų, visą reikalingą konsultaciją ir pagalbą“, – sakė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos viršininkė Virginija Ginevičienė. 

„Yra naudinga ir laiko atžvilgiu, ir naudinga tai, kad turgavietėse, turbūt ne paslaptis, kad dirba daugelis vyresnio amžiaus žmonių, kuriems galbūt elektroniniu būdu deklaruoti pajams nėra taip nesudėtinga“, – teigė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Gaisrą, kratas, areštus, kasos aparatų įvedimą išgyvenusi turgavietė dabar, anot prekybininkų atstovų, yra civilizuota vieta apsipirkti, o randamų pažeidimų joje esą kasmet vis mažiau. Bet, ekonomistai sako, kad svarbūs ir tokie, kaip šiandien, draugiški vizitai.

„Elgsenos dedamoji yra pakankamai svarbi, ir kartais užtenka atsiųsti elektroninį laišką, ar SMS žinutę, ką daro, tarkim, mūsų kaimynė Lenkija, primindama apie galbūt nesumokėtus mokesčius. Ir tas apsilankymas akis į akį gali padaryti pakankamai didelį postūmį“, – kalbėjo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pusė Laisvosios rinkos instituto apklaustų gyventojų sako: jei ateis krizė arba sumažės jų pajamos, pirkti prekių ir paslaugų ieškotų nelegalių, nes tokios pigesnės. Ekspertai teigia, kad šešėlį mažintų mažesni mokesčiai.

„Norėtųsi priminti valdžiai tą pažadą, tą vadinamą laikinai padidintą PVM nuo 18 iki 21 proc., kuris buvo ekonominės krizės metu. Nes galbūt taip ir atrodo, kad čia keli procenčiukai nedaro esmės, bet iš tikrųjų, jeigu žmogus sunkiai verčiasi, jam ta mokesčių našta tampa galbūt lemiama paskata ieškoti tų prekių įsigyti legaliai“, – sakė Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

„PVM yra pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis, pajamos iš jo sudaro beveik pusę valstybės biudžeto pajamų. Tai, jeigu mes kalbame apie jo sumažinimą, turime suprasti, kad jo sumažinimas ženkliai mažintų valstybės pajamas. Jeigu mes kalbėtumėm apie PVM tarifo sumažinimą nuo 21 iki 18, tai netekimai būtų nu virš 0,5 mlrd. eurų“, – skaičiavo finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.

Be to, anot finansų viceministrės, PVM sumažinimas nebūtinai reikštų mažesnes kainas.

VMI šiemet pirmą kartą imasi ir Kalvarijų turgaus Vilniuje – nuo trečiadienio ten irgi mokys pildyti deklaracijas.

Ekonomistų teigimu, turgų šlovė blanksta, jie, nori to ar nenori, irgi atspindi besikeičiantį gyvenimą.

Statistikų duomenimis, pernykštė apyvarta Lietuvos turguose – 95 mln. eurų. Prieš du dešimtmečius buvo beveik 20 mln. didesnė.

Gariūnams, kaip ir Kalvarijų turgui ir kaip visiems kitiems prekybininkams, jau tenka konkuruoti su elektronine prekyba. Gariūnuose sutiktų pirkėjų dauguma – baltarusiai ir latviai.

Panorama

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt