Tikėtina, kad daugelis prie pensijos kaupimo prisidedančių gyventojų savo fonde sukaups daugiau kaip 10 tūkst. eurų, LRT.lt sako „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis. Vadinasi, sulaukus pensinio amžiaus daugeliui teks apsispręsti, kokį anuitetą pasirinkti. LRT.lt aiškinosi, kas tas anuitetas, kokios būna jų rūšys ir kaip bus išmokami gyventojų sukaupti pinigai.
Galimybės dalyvauti neprisidedant nebėra
„Sodros“ atstovas spaudai S. Jarmalis akcentuoja – iki šiol pensijų kaupime dalyvavusiems gyventojams senatvės pensija tam tikra prasme mažėdavo, nes 2 proc. į pensijos kaupimo fondą buvo pervedami iš „Sodros“ įmokų.
Tačiau, tvirtina S. Jarmalis, dabar kaupti nusprendę gyventojai nebegali rinktis, ar nori prisidėti savo lėšomis, ar ne. Jeigu jie pasirenka dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje, jie privalo iš savo atlyginimo kaupimui skirti nuo 1,8 iki 3 proc. pajamų.
„Nuo šiol galimybės dalyvauti pensijų kaupime neprisidedant nuo savo darbo užmokesčio nebelieka. Visi gyventojai, kurie dalyvauja kaupime, turi mokėti įmokas nuo savo darbo užmokesčio ir jie visi gauna paskatą iš valstybės“, – LRT.lt akcentuoja S. Jarmalis.
Nuo savo atlyginimo gyventojai gali skirti 3 proc. kaupimui. Tuomet prie šios gyventojo skirtos sumos bus pridėta S. Jarmalio minima valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Šiais metais ši suma turėtų siekti 16,4 euro.
Jeigu gyventojai iki šiol nekaupė arba neprisidėjo prie kaupimo įmokomis nuo darbo užmokesčio, jie pradės kaupti nuo 1,8 proc. Tada valstybė pridės 0,3 proc. Tiek gyventojo įmoka, tiek valstybės paskata penkerius metus palaipsniui augs kol 2023 m. jis mokės 3 proc. įmokas ir gaus 1,5 proc. paskatą iš valstybės.
Taigi gyventojai, pasilikę pensijų kaupimo sistemoje, galiausia gaus „Sodros“ senatvės pensiją ir tai, ką sukaupė.
Atsiimti sukauptų pinigų iki pensijos nepavyks
Kaip ir anksčiau, sukauptus pinigus atsiimti žmogus gali tik sulaukęs pensinio amžiaus, kuris šiuo metu siekia 65 metus: „Svarbu pasakyti, kad pensijų kaupimo fonduose esantis turtas, ką gyventojas sukaupė, yra to žmogaus turtas, to žmogaus pinigai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus senatvės pensijos nesulauktų, visi tie pinigai paveldimi.“
Vis dėlto, kaip žmogus atgaus tuos pinigus, priklausys nuo jo sukauptos sumos. Jeigu ji sieks mažiau kaip 3 tūkst. eurų, pensinio amžiaus sulaukęs asmuo tiesiog gaus vienkartinę išmoką.
Jeigu sukaupta suma didesnė – nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų – suma nebus atiduodama vienu kartu, tačiau ji bus išdalinta į kasmėnesines išmokas: „Pavyzdžiui, žmogus sukaupė 5 tūkst. eurų. Ta suma turbūt būtų išmokama periodiškai per dešimt metų. Tai reiškia, kad žmogus 10 metų gaus periodiškas išmokas. Kai po dešimties metų jam visa pinigų suma atiduodama, jis [papildomai] nieko nebegauna, tik „Sodros“ senatvės pensiją.“
Sudėtingiau bus tiems, kurie sukaups daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Anot S. Jarmalio, tikėtina, kad tokių bus didžioji dauguma. Kai sukaupta pinigų suma viršija 10 tūkst. eurų, gyventojui privalu įsigyti anuitetą.
„Pats anuitetas nėra toks baubas, kaip atrodo. Tiesiog galima sakyti, kad tai yra draudimo polisas. „Sodra“, kuri nuo kitų metų tampa anuiteto teikėja, įsipareigoja žmogui mokėti periodines išmokas iki gyvos galvos, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens ir kiek jis sukaupė“, – LRT.lt aiškina S. Jarmalis.
Didžiajai daliai teks pasirinkti vieną iš dvejų
Kaip bus paskirstyti šie pinigai, priklauso ir nuo to, kokį anuitetą žmogus pasirinks – standartinį ar atidėtąjį. Pasirinkus standartinį anuitetą, sukaupta pinigų suma nėra paveldima, tačiau „Sodra“ užtikrina išmokas iki gyvos galvos.
Jeigu gyventojas pasirinks atidėtąjį anuitetą, sukaupta pinigų suma išskaidoma – dalis jos gali būti paveldima, o už likusią žmogus įsigyja anuitetą, iš kurio jam vėl garantuojamos išmokos iki gyvos galvos. Anuitetą įsigyti jis gali sumokėdamas 10–15 proc. nuo savo sukauptos sumos.
„Kad būtų paprasčiau, galiu pateikti pavyzdį. Jeigu žmogus turi 10 tūkst. eurų, tai, tarkime, už 15 proc. jis įsigyja anuitetą, kuris jam bus pradedamas mokėti nuo 85 metų. Tie pinigai, už kuriuos jis jau įsigyja anuitetą, [...] nėra paveldimi – aš už visus pinigus nusipirkau paslaugą. Likę 8500 eurų žmogui mokami iki tų 85 metų periodinėmis išmokomis. Jeigu žmogus numiršta, tarkime, nesulaukęs 85 metų, tai, kiek iš tų 8500 eurų nebuvo išmokėta, tiek yra paveldima“, – nurodo S. Jarmalis.
Kai žmogus sulaukia 85 metų, jam pradedamas mokėti anuitetas – prieš tai atidėta 10–15 proc. sukauptų pinigų suma, kuri išdalijama pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, taigi žmogus vėl gauna kasmėnesines išmokas.
Nors tai gali priminti loteriją, nes gyventojai niekada nežino, kiek laiko gyvens ir kiek pinigų jiems reikės, S. Jarmalis tokią sistemą lygina su draudimo polisu. Anot jo, žmogus apsidraudžia, kad, pasiekus pensinį amžių, jam kas mėnesį bus išmokama tam tikra suma.
„Iš esmės žmogus visada atgauna visus sukauptus pinigus, tik anuitetas reiškia, kad jis už tuos pinigus įsigyja kaip ir tam tikrą draudimo polisą. Nė vienas nežinome, kiek ilgai gyvensime ir kiek ilgai mums tų pinigų reikės“, – tvirtina pašnekovas.
Anuiteto nebūtina įsigyti iš karto
S. Jarmalis pabrėžia – pensijos kaupimo sistemoje dalyvaujantis žmogus nėra apribotas per kiek laiko, sulaukęs pensinio amžiaus, privalo įsigyti anuitetą. Jeigu jam užtenka gaunamos „Sodros“ pensijos, atkreipia dėmesį S. Jarmalis, žmogus gali neįsigyti anuiteto ir tą sumą tiesiog laikyti fonde. Jeigu ji taip ir liks nepanaudota, kaip ir kitais atvejais, sukauptus pinigus paveldės artimieji.
„Sodros“ atstovas taip pat tvirtina, kad gyventojai turėtų suprasti, jog vis dėlto kalbama ne apie įprastą taupymą, o apie pensiją. „Jeigu žmogus tikrai [...] galvoja apie save ir jam galbūt nėra aktualus paveldėjimas, [...] tai, ko gero, reikėtų rinktis standartinį anuitetą. Jeigu žmogui rūpi, kad pinigų liktų paveldėtojams, tai jis turbūt rinksis atidėtąjį anuitetą“, – pataria S. Jarmalis.
Paklaustas, kaip vis dėlto apskaičiuojama, per kiek laiko gyventojui bus išmokėti sukaupti pinigai, S. Jarmalis teigia, kad paprastai atsižvelgiama į tai, kiek vidutiniškai Lietuvoje gyvena senatvės pensijos sulaukę žmonės. Šiuo metu vidutinė pensinio amžiaus trukmė siekia apie 19 metų. Vertinant vyraujančias tendencijas, tikėtina, kad šis amžius ateityje ilgės.
„Turime pensininkų, kurių vieni gyvena trumpiau, kiti – ilgiau, bet vidutiniškai tiek. Vadinasi, mūsų finansavimo, išmokų mokėjimo modelis yra tvarus. Kas gyvens ilgiau, tai gaus daugiau, kas gyvens trumpiau, tai iš jų padengsime išmokas tiems, kurie gyvena ilgiau. Žinoma, paslaugos taip pat kainuoja. Bus taikomas tam tikras administravimo mokestis. Mes sakome, kad tai galėtų būti apie 2,5 proc. nuo visos sukauptos sumos“, – LRT.lt sako S. Jarmalis.
Jeigu gyventojai iki birželio 30 d. vis dėlto apsispręstų nedalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje, jie privalo apie tai informuoti „Sodrą“. Tokiu atveju sulaukęs pensinio amžiaus ir niekada pensijai nekaupęs žmogus gaus tik „Sodros“ pensiją.
Ragina neskubėti kaupti, kol nėra aiškios visos sąlygos
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas vis dėlto pensijų kaupimo reformą vertina skeptiškai. Jis netgi pataria sustabdyti savo kaupimą pensijai, nes, anot jo, šiuo metu esame verčiami sutikti su neaiškiomis sąlygomis.
Pašnekovo teigimu, „Sodra“ iki šiol nėra aiškiai pristačiusi, kokie bus anuiteto mokesčiai. Be to, visi skaičiavimai atlikti, laikantis nuostatos, kad į pensiją žmogus išeis pasiekęs 65 metų amžių, nors, sako M. Jansonas, tendencijos rodo ką kita.
„Atrodo, kad tie, kam dabar yra 30 ar 40 metų, išeis į pensiją 65 metų. Tai netiesa. Visi žino, kad 65 metų į pensiją neišeisime. Vadinasi, tie skaičiavimai, kuriuos jie atliko, yra netikslūs. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kai kuriose kitose šalyse žmonės į pensiją išeina 67 metų. Tai geriausiu atveju mes į pensiją išeisime 70–75 metų“, – tvirtina M. Jansonas.
Jis atkreipia dėmesį, kad taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai žmonės jiems reikalingą sumą sukaups gerokai anksčiau, nei išeis į pensiją, tačiau sukauptais pinigais pasinaudoti vis tiek negalės: „Įsivaizduokite, turite 100 tūkst. eurų, jums galbūt reikia pasidaryti operaciją, kad toliau gyventumėte, nes, jeigu nepasidarysite operacijos, galbūt numirsite, bet jūs negalėsite pasinaudoti tais pinigais. Tai labai nelankstus produktas.“
M. Jansono vertinimu, antra pensijų kaupimo pakopa labai panaši į trečiąją, kur gyventojas pensijai kaupia tik vien iš savo turimų lėšų, tačiau antrojoje pakopoje yra daug apribojimų.
Taip pat kaip neracionalius M. Jansonas vertina ir sumų rėžius. Kaip tvirtina pašnekovas, yra akivaizdu, kad dauguma gyventojų savo pensijų fonduose sukaups daugiau kaip 10 tūkst. eurų – prie to prisidės ir pati valstybė, ir infliacija.
Tai reiškia, kad bene visiems gyventojams teks pasirinkti vieną iš dvejų galimų anuitetų. M. Jansonas pabrėžia – pasirinkus standartinį anuitetą visi gyventojui iki mirties nespėti išmokėti pinigai tiesiog atiteks „Sodrai“, o atidėtojo anuiteto atveju 10–15 proc. vėlgi atiteks „Sodrai“.
„Jeigu turiu sukaupęs 100 tūkst. eurų, „Sodra“ iš karto nuo manęs gali sau pasiimti 10–15 tūkst. eurų. Jie sako – mes draudimą tau nupirksime, bet iš tavęs paimsime 10–15 proc. Vadinasi, duodami po 16 eurų per mėnesį, jie vėliau iš tikrųjų pasiims gal net dvigubai daugiau, kai mes norėsime į tą pensiją išeiti“. – LRT.lt sako M. Jansonas.
Jo nuomone, vienintelis teigiamas šios reformos aspektas – finansiškai neraštingi žmonės, kurie taupymo priemonėmis paprastai nesidomėtų, iš karto yra įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, todėl išėję į pensiją jie priverstiniu būdu bus sukaupę bent šiek tiek pinigų.
Vis dėlto M. Jansonas rekomenduoja bent laikinai kaupimą ne nutraukti, o sustabdyti ir palaukti informacijos, kokie mokesčiai gyventojams bus taikomi: „Tas sustabdymas yra geras dalykas, nes aš, pavyzdžiui, galiu sustabdyti ir bet kada tą kaupimą pratęsti, kad ir po dešimties metų. Jeigu, pavyzdžiui, aš jus suklaidinau, jūs nieko neprarandate – dabar sustabdote ir kitais metais, kai jau tikrai žinosite tas detales, galėsite pratęsti kaupimą.“
