Į neapdairius interneto vartotojus nusitaikę sukčiai pasinaudojo vienos garsiausių Lietuvos dainininkių Justės Arlauskaitės-Jazzu ir populiaraus žurnalo „Cosmopolitan“ vardais. Interneto tinklalapyje, kurio aplinka primena „Cosmopolitan“ stilių, skelbiamos J. Arlauskaitės nuotraukos, išgalvotas interviu ir siūloma įsigyti greičiausiai neegzistuojančių prekių. Negana to, afera tarptautinė – nukentėjusios gali būti ir užsienio žvaigždės.
Tiesa, sceninis J. Arlauskaitės vardas iškraipytas ir ji pristatoma kaip garsi aktorė „Jjazzu“, interviu pateikta ir įvairių melagingų dainininkės gyvenimo faktų. Interviu tikslas – reklamuoti sulieknėti padedančius kokteilius. Visos klaidinančiame tinklapyje islandlove.ru esančios nuorodos veda į šių kokteilių aprašymus ir skatina juos įsigyti.
J. Arlauskaitės prodiuseris Lauras Lučiūnas LRT.lt teigė, kad teisininkai jau dirba ir jau yra kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl melagingo tinklalapio, o visuomenę reikia nuolat ugdyti, kad neužkibtų ant tokių kabliukų.
„Kalbėjomės su pačiomis aukščiausiomis institucijomis Lietuvoje. Tai kenkia ne tik artistams. Visa tai yra daroma tam, kad sukiršintų tam tikras visuomenės grupes, nes atlikėjus seka daug žmonių. Artėjant rinkimams nenustebčiau, jeigu atsirastų išgalvotų interviu apie tai, už ką Jazzu balsuos ar apie tai, kokia nelaiminga ji jaučiasi Lietuvoje“, – plataus masto grėsmes įžvelgė L. Lučiūnas.
LRT.lt primena, kad neseniai buvo kilęs skandalas, kai Jazzu apsimetęs asmuo buvo susikūręs anketą ir socialiniame tinkle piktai bei šiurkščiai bendravo su jos sekėjais.
Žurnalą „Cosmopolitan“ valdančios įmonės „GM žurnalų leidybos grupė“ vykdomoji direktorė Asta Iljasevičiūtė LRT.lt taip pat patvirtino, kad cosmopolitan.lt neturi nieko bendra nei su portalu islandove.ru, nei su skelbiama žinia.
„Pasinaudota tarptautiniu, žinomu prekės ženklu ne mūsų valdomame puslapyje bandant naujienai suteikti patikimumo. „Cosmopolitan“ prekės ženklą valdo „Hearst Magazines International“, kuriems ir bus perduota ši informacija apie galimai neteisėtą prekės ženklo naudojimą“, – teigė A. Iljasevičiūtė.
IT ekspertas Marius Pareščius, ištyrinėjęs svetainę portalui LRT.lt teigė, kad jos domenas yra užregistruotas Sankt Peterburge, Rusijoje privataus asmens vardu šių metų sausio mėnesį.
„Iš to, ką matau, yra padaryta svetainė, kuri yra išversta į lietuvių kalbą. Originalas turėtų būti rusų, bulgarų arba ukrainiečių kalba. Tikriausiai ji yra išversta ir į daugiau kalbų, kitų šalių įžymybės irgi galėjo nukentėti. Ši svetainė naudoja įvairių žvaigždžių duomenis tam, kad parduotų maisto papildus. Su tuo teoriškai kovoti galima, bet praktiškai ne, nes galimybės kovoti su rusiškais puslapiais man nėra žinomos. Jeigu serveris būtų registruotas Lietuvoje, būtų galima kreiptis į Kibernetinio saugumo centrą“, – paaiškino M. Pareščius.
Jis ragino žmones būti atidžius ir neužsisakinėti prekių iš neaiškių tinklalapių, nes prekės jų greičiausiai nepasieks, o svarbiausia – nevesti tokiose sistemose nei savo asmens, nei banko kortelių duomenų. Pasak M. Pareščiaus, tikrame, skaidriai veikiančios įmonės tinklapyje turi būti nurodyti rekvizitai ar bent jau kontaktiniai duomenys, o ir tinklalapis turėtų būti sukurtas ne ką tik.
„Šiuo atveju visiškai nieko nėra. Įsivedus tų pačių papildų pavadinimą į paieškos sistemą, rodo krūvą neaiškios informacijos, visokiausių tinklalapių. Nors maisto papildais juk turėtų prekiauti vaistinės“, – LRT.lt teigė M. Pareščius.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tinklapyje yra patariama, kaip atpažinti suklastotą elektroninę parduotuvę.
Netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų elektroninių parduotuvių adresus, o pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis.
Pagrindiniai netikros parduotuvės požymiai:
– Išskirtinai didelės nuolaidos
– Neigiami atsiliepimai
– Netikri kontaktiniai duomenys
– Įtartinas interneto vardas
– Svetainė veikia be SSL sertifikato
– Klaidos tekste ir svetainės atvaizdavime
