Viena ryškiausių Lietuvos scenos žvaigždžių Justė Arlauskaitė-Jazzu prisipažino, kad pastarasis pusmetis jai buvo itin sunkus – gniuždė panikos priepuoliai ir juodžiausi jausmai. Šiuo metu dainininkė atgauna jėgas Filipinuose, kur atostogauja kartu su mylimuoju Donatu. J. Arlauskaitė „Facebook" pasidalino ilgu laišku, kuriame ne tik išsipasakojo apie sunkų laikotarpį ir skandalą, kilusį po jos naujos dainos vaizdo klipo pristatymo, kai buvo puolama dėl piktų komentarų, parašytų iš jos netikros anketos, bet ir dėkojo tiems, kas ją palaikė.
Savo žinute dainininkė sutiko pasidalinti ir su portalo LRT.lt skaitytojais – galbūt ji pasieks tuos, kuriems šiuo metu kaip tik reikia supratimo ir motyvacijos.
„Praejo dvi savaitės atostogų. Pripažįstu – tik užvakar pradėjau jaust, kad aš čia, kad momentais nieko negalvoju, vėl pradėjau garsiai juoktis, atsiverčiau savo poezijas, dingo panikos priepoliai. Ir šiaip – aš Filipinuose, alio, Juste, hello?!!!! Tai va. Nuskambėsiu kaip lepunėlė, bet man buvo sunku išeiti iš tam tikros būsenos, kurioje buvau užsilikus.. Aš dar neišmokau kasdien džiaugtis ir jaustis tiesiog laiminga, labai dažnai užtringu kažkur... Net va, kai po palme guliu, kartais randuos visai kitur.
Pastarieji pusė metų man buvo labai sunkūs. Aš neatsimenu ar kada nors dar tiek dirbau. Ir tai ne skundas! Aš dievinu savo darbą, nes gyvenu Muzikoje. Esu laiminga ir kasdien garsiai dėkoju už šią nuostabią dovaną. Ir jei tik dirbčiau, kurčiau – būtų viskas tiesiog osam!!!! Bet ne. Taigi negali būt viskas paprasta, ane?
Taigi – aš per pusę metų visiškai susivalgiau emociškai. Išgyvenau kūrybinį, įkvėpimo procesą, visiškai neturėjau sienų, buvau atvira, pažeidžiama, sakyčiau netgi silpna, nes viską atiduodavau albumo įrašams, repeticijoms tarp Vilniaus ir Londono, ir pasiruošimui arenoms. Ir, matyt, kai esi visiškai švari ir atlapa širdim, pradeda lipti aplinkos šiukšlės. Tai taip ir atsitiko.
Aš patyriau tokį psichologinį spaudimą ir smurtą, su kuriuo susitaikyt nepavyks niekada ir niekam. Dažnai žmones man sako: „Juste, kodėl tu šitaip reaguoji“, „Duok durniui kelią“, „Tiesiog nekreipk dėmesio“ ir kitas sparnuotas frazes. Ne, to nebus. Per šitiek metų scenoje aš išmokau daug – kaip reikia nekreipti dėmesio irgi išmokau. Bet visada yra BET.
Šį kartą aš tiesiog išsigandau gyventi. Man atsinaujino panikos priepuoliai, negalėjau miegoti, dinginėjo balsas, puoliau i visišką depresiją. Aš tiesiog išsigandau gyventi tarp baisių, labai baisių žmonių. Galvojau, kad žmones pažįstu gerai, kad puikiai skiriu gėrį nuo blogio. Ir staiga realybė smogė tiesiai į paširdžius. Ir dabar, gulint hamake, galėčiau sakyt: „Viską pamiršau, tai nesvarbu, nereik sureikšmint...“. Bet ne.
Aš tiesiog toliau bijau – bijau dvigubų standartų, bijau tų, kurie tūkstančiais būrėsi į grupes ir diskutavo, kaip sugriauti mano karjerą ir gyvenimą (taip, ir tai – suaugę žmonės, turintys vaikų ir pasisakantys prieš smurtą), bijau agresijos“, – atviravo J. Arlauskaitė.
Ji svarstė, kodėl apjuodinti kitą žmogų galima, o duoti atsaką – negerai.
„Taip kad ne – durniam kelio aš neduosiu. Ir galit mane vadint dramos karaliene, sakyt, kad be reikalo švaistau jėgas, nes tai – kova su vėjo malūnais. Bet yra daug silpnesnių žmonių už mane ir aš puikiai žinau iki ko gali tie DURNIAI juos privesti. Nes pati išgyvenau grasinimus ir visišką tamsą ir gyventi tapo nemiela. O stipriesiems as pavydžiu. Bet mokomes gi ne iš stipriųjų, o iš jo didenybės Gyvenimo...“ – rašė J. Arlauskaitė.
Dainininkė pasakojo, kad išgyvendama juodžiausią periodą toliau sunkiai dribo – koncertavo, dalyvavo socialiniuose projektuose, apdovanojimuose, įrašinėjo albumus, tačiau tai turėjo savo kainą.
„Atvirai – aš kas dieną gerdavau raminamuosius arba migdomuosius, ištisai verkiau ir kabėjau ant lašelinių, nes buvau absoliučiai nerviškai išsekus. Apie fizinį išsekimą aš net nešneku, aš nežinau, kaip mane pastatydavo ant kojų kai kuriomis dienomis... Prieš pat arenas sau pasakiau – STOP, gana. Negaliu pasiduot tuščiavidurėms emocijoms, nes turiu ir toliau pildyt savo svarbiausią misiją – dainuoti, dovanoti muziką. Ir man nebūtų nieko pavykę, jei ne mano nuostabiausia komanda, žmonės, kurie mane supa ir saugo“, – išgyvenimais dalijosi J. Arlauskaitė ir padėkojo didžiuliam būriui žmonių, kurie jai padėjo išgyventi tamsą bei atsiprašė draugų, kuriuos buvo apleidusi.
„Labiausiai ačiū savo šeimai – aš neįsivaizduoju, kiek kantrybės jums reikėjo šiuo periodu... Ačiū, kad pasiimat dalį mano skausmo, kai rodos jau nebepakelsiu... Ačiū, kad leidot būti savo erdvėje. Kad negalvojot, kad išprotėjau, kai tiesiog negirdėdavau, ką man sakot, nes būdavau kitoj dimensijoj. Ačiū už besąlygišką meilę, palaikymą ir tą NAMŲ jausmą, kai žinai, kad niekad nebebūsi vienas, kad turi, kur sugrįžt ir ten gali tiesiog buti.
Donatai, tu esi mano gyvenimo meilė. Žiuriu į tave ir galvoju – aš matyt labai geras žmogus, jei tave sutikau ... O jei tau dar kažkas neaišku, meile, įsijunk bet kokią dainą albume. Kaip gera tau rašyti ir dalintis mūsų meilės istorija su visu pasauliu! Myliu tave ir noriu greičiau būt tavo žmona!!!” – širdį atvėrė J. Arlauskaitė.
Po to J. Arlauskaitė padėjojo visiems savo gerbėjams ir pridūrė: „Dabar žinau – būti savimi, išdrįsti, išgyventi skausmą ir garsiai kalbėti apie jausmus yra sunku. Bet verta“. J. Arlauskaitė jiems pažadėjo pailsėti ir keliauti pirmyn nesustabdoma.
„Paleiskit jūs tą praeitį. Nebijokit pasikeitimų. Nesmerkit vienas kito. Praleiskit, kas nepatinka. Apeikit. Negyvenkit kitų gyvenimų – kurkit savo. Skatinkit vienas kitą geriems jausmams ir darbams.
Ir tiesiog. Atsibudę ryte pagalvokit, kaip kitam suteikti laimę, o ne skausmą. Gali būti, kad nuo to pasaulis tikrai taps gražesnis. O ir gyventi bus lengviau, nes labiau pamilsite save, tikiu.
To ir linkiu – susitaikymo su savimi. Man po truputi pavyksta.
P.S. Toks suplaktas postas gavos. Bet aš manau, kad tai yra svarbiausia – mylimi žmonės šalia, nuoširdi padėka jiems. Ir psichinė sveikata. Niekas neturi teisės niekaip mūsų žaloti. Būna sunku, bet žinokit – jūs ne vieni. Muzika, aciu kad esu“, – savo išpažintį baigė J. Arlauskaitė.
Visą J. Arlauskaitės laišką galite rasti „Facebook":
