Veidai

2019.03.15 08:04

Legendiniam treneriui Vladui Garastui niekada nepatiko dėmesys: apžiūrinėja kaip statulą

LRT TELEVIZIJOS laida „Gimę tą pačią dieną“, LRT.lt2019.03.15 08:04

Vieno žymiausių, itin svarbias krepšinio pergales iškovojusio Lietuvos trenerio Vlado Garasto karjerą nulėmė atsitiktinumas. „Norėjau išbandyti likimą. Paėmiau tris popierius ir užrašiau: plaukimas, krepšinis, lengvoji atletika. Sulanksčiau, padėjau, draugui sakau – trauk“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ prisimena jis. Tačiau pasiekęs karjeros aukštumų V. Garastas nosies neužrietė. „Esu per daug geras“, – sako jis.

„Biržuose buvo 10 tūkst. gyventojų, 4 tūkst. buvo žydų tautybės. Žydų rankose Biržuose buvo 250 parduotuvių. Mes gyvenome žydų kvartale, ten buvome vieni lietuviai. Labai gerai atsimenu: kitoje pusėje buvo Kaco restoranas, šalia gyveno Benckos berniukai, su kuriais žaisdavau futbolą“, – pasakoja V. Garastas.

Jis prisimena, kaip jo tėvas – duonos kepėjas – nutarė atpiginti duoną 5 centais ir kaip tuojau pat buvo pašauktas į žydų susirinkimą – konkurencijos sudaryti nepavyko.

„Žaislai man buvo kamuolys“, – sako V. Garastas. Su tėvo nupirktu kamuoliu jis nuolat žaidė futbolą, tačiau kamuolys neilgai trukus prakiuro, kadangi anksčiau kamuoliai buvo visai kitokie – suvarstomi.

„Prakiuro kamera, užklijuoti nemokėjome, prikišome tada tą kamerą žolių, visokių skudurų ir su tokiu kamuoliu žaidėme“, – prisiminimais dalijasi žymus treneris.

Kalbėdamas apie mokyklos laikus, jis pasakoja, kad yra tekę ir ant žirnių paklūpėti, tik beklūpėdamas jis juos suvalgė, kad keliai mažiau skaudėtų.

„Bausdavo, jeigu neklausydavai. Žandą, ausį sukdavo – tai buvo normalu. Atsimenu, buvo dainavimo pamoka, mokytojas grojo smuiku. Buvo suolas, jis atsidarydavo ir ten buvo kažkas nutrūkę, buvo laisva viena lenta. Jis groja, o aš jam į taktą – tak, tak, tak su ta lenta. Jis priėjo artyn ir su stryku kirto man per pirštus už tai, kad trukdau groti. Bet aš patraukiau pirštus ir jis nutraukė stryko stygas“, – mokytojui iškrėstą šunybę prisimena V. Garastas.

Kad patektų į salę, žaidėjams nešė batus

Vykstant Antrajam pasauliniam karui vokiečiai buvo uždarę visas aukštąsias mokyklas, o jaunuoliai likdavo savo gimtuosiuose miestuose. Tad, anot V. Garasto, jo gimtinėje vykdavo labai geros varžybos.  

„Biržuose buvo labai gera krepšinio komanda Biržų „Vilkas“. Net buvo atvažiavęs žaisti Kauno „Perkūnas“, Lietuvos čempionas. Kai mokiausi pirmoje gimnazijos klasėje, kad patekčiau į salę, atnešdavau žaidėjams batukus. Reikėdavo parnešti atgal – žaidėjas apsiauna, pažaidžia ir vėl reikia atiduoti. Karo metais buvo deficitas“, – sako jis.

1944 m. vasarą, sugrįžus karo baisumams, V. Garasto šeimai teko išgyventi daug negandų – sprogus sviediniui sudegė jų namai.

„Palikome, kaip stovime. Taip pasitraukėme pas tėvo brolį. Bet nuo vilko ant meškos. Mėnesį pragulėjome bunkeryje. Iškastos duobės, viršuje sudėti rąstai, įlendi ir guli ant grindų. Atsimenu momentą: labai didelis triukšmas, burzgia motoras, išlendu – tiesiai link mūsų važiuoja vokiečių tankas. Bet jis mus apvažiavo“, – pasakoja V. Garastas.

Laidoje jis prisiminė, kaip buvo laidojami žuvusieji: kasamos duobės, į jas iš sunkvežimio grėbliais ir kastuvais stumiami lavonai, viskas užlyginama žeme. „Paskui – lentos: čia tas guli. Viskas gražu, o apačioje guli 5–6 kartus daugiau, nei viršuje parašyta“, – sako jis.

Ir jaunam V. Garastui teko į rankas paimti ginklą, tik šovinių tekdavo prasimanyti pačiam.

„Žvalgyba pranešė, kad reformatų bažnyčios varpininkas turi šovinių, buvau įpareigotas ten nuvykti ir jų gauti. Sako, jeigu tu paskambinsi bažnyčioje varpu, gausi. Ir skambinau pusę valandos, kad gaučiau. Davė tokią juostą, visi patenkinti“, – prisimena V. Garastas.

Tačiau šie žaidimai su ginklais ir granatomis pareikalavo ir aukų: „Čia svarbiausia, nežinai – nekišk rankų. Mano vienas draugas susisprogdino namuose.“ Ir nors sykį pačiam vos nesibaigė liūdnai, laimei, tokios lemties jam pavyko išvengti.

Lemtingas atsitiktinumas

Visą šį laiką mokslų neapleidęs V. Garastas jautė neteisybę dėl mokytojų požiūrio – sportininkus laikė vėjavaikiais, tad ir pažymius rašė mažesnius. Tačiau kur kas didesnę gyvenimo neteisybę V. Garastui teko pajusti mirus motinai.

„Brandos egzaminai, rytoj reikia laikyti algebrą, o kambary guli motina karste. Buvo plaučių vėžys, išvežė ir mirė Rygoje. Buvo baisiai sunkių akimirkų, nenoriu prisiminti. Tėvas nieko neturėjo. Išvažiavau į Kauną stoti, įdėjo lašinių, nežinau, ar buvo kilogramas, ir duonos kepalą. Visą mėnesį taip ir pragyvenau su duonos kepalu ir lašiniais“, – prisiminimais dalijasi treneris.

Tačiau į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą įstoti pavyko sėkmingai. Jis domėjosi įvairiomis sporto šakomis, tad tik atsitiktinumas nulėmė tolesnę karjerą.

„Pirmus du kursus dėstė bendrus dalykus, o paskui reikėjo rinktis specializaciją. Agitavo eiti į plaukimą, nes plaukdavau už Kūno kultūros institutą. Dar bėgdavau krosus, žaidžiau krepšinį instituto komandoje, vėliau ir „Žalgirio“, bet norėjau išbandyti likimą. Paėmiau tris popierius ir užrašiau: plaukimas, krepšinis, lengvoji atletika. Sulanksčiau, padėjau, draugui sakau: „Trauk, ką ištrauksi, ten einu.“ Ištraukė krepšinį“, – pasakoja V. Garastas.

Tačiau koją pakišo sovietinės švietimo sistemos ypatumai: „Per egzaminus iš marksizmo ir leninizmo gavau dvejetą. Būdavo bendros marksizmo ir leninizmo paskaitos, eidavome žaisti krepšinį, seniūnas užrašydavo, kad esame. Ir kažkas išskundė – skundikų niekada netrūko. Dėstytojas kažkodėl man atkeršijo.“

Kiti lažinosi, kad jam nepavyks

Taip V. Garastas vėl atsidūrė Biržuose, nes nutarė vykti namo ir padėti tėvui. Ten jis pradėjo dirbti sporto mokykloje treneriu. Tačiau po kiek laiko Biržuose jam ėmė trūkti erdvės: „Galvodavau – argi aš čia ir numirsiu, Biržuose? Sunku, rutina, tas pats per tą patį.“

V. Garasto auklėtiniui patekus į Tarybų Sąjungos rinktinę ir tapus Europos čempionu, jis gavo Lietuvai nusipelniusio trenerio vardą. Su šia garbe – ir dar didesnė atsakomybė: jam buvo patikėta treniruoti ir Lietuvos jaunimo rinktinę. O 1979 m. V. Garastas tapo Kauno „Žalgirio“ vyr. treneriu.

„Buvo sunku, nes atvyko kaimietis, reikia apkalbėti. Girdi: deramės iš šampano dėžės, kad nieko neišeis, šiais metais „Žalgiris“ iškris. Tokios buvo kalbos“, – prisimena jis. Tačiau jo treniruojama komanda 1980 m. TSRS čempionate iškovojo sidabro medalį.

Furoras tęsėsi ir toliau – „Žalgirio“ rungtynės su CSKA, „Cibona“ ar bet kuria kita krepšinio komanda tapdavo visuotiniu įvykiu, o žaidėjai ir jų treneris – tautos herojais. Tačiau įžymybės statusas V. Garastui niekada nepatiko.

„Labai nemėgau to dėmesio. Kaip statulą apžiūrinėja... Reikia būti paprastu žmogumi. Yra ir tokių trenerių, kurie laimi ir susikalbėti nebegali. Dabar esi ant arklio, tuoj būsi po arkliu“, – svarsto treneris.

Tačiau V. Garastas pripažįsta, kad labiau nei jis pats nukentėjo jo šeima. Jis teigia visą savo laiką skyręs krepšiniui, tad ir kiekvienas pralaimėjimas buvo skaudus. Visgi pačia skaudžiausia nesėkme V. Garastas vadina Europos čempionų taurės turnyro finalą.

„Praradome Europos čempionų taurę, buvo labai skaudu. Mes buvome stipresni, bet taip būna, nežinai, kas tavęs laukia“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

O laukė dar daugybė pergalių ir pralaimėjimų: dviejų valstybių – TSRS, vėliau jau nepriklausomos Lietuvos – rinktinių vyriausiojo trenerio postai, pasaulio čempionato ir olimpinių žaidynių medaliai, Krepšinio federacijos prezidento pareigos.

„Pirmiausia turi būti geras savo srities specialistas. Ką darai, daryk gerai. Jeigu pralaimėdavome, sakydavau, kad aš pralaimėjau, aš negerai padariau. Dabar šoka ant teisėjų. Jeigu tu gerai dirbi, geras ir rezultatas, tavimi tiki, įgyji autoritetą“, – sako jis.

Tačiau V. Garastas pripažįsta, kad klaidų būta. „Aš per daug tikiu žmonėmis, per daug geras esu“, – teigia jis. Tačiau, anot jo, reikia daryti gera, o ir Lietuvai jis linki taikos ir toliau būti laisva šalimi.

„Mačiau karą iš arti, baisius reikalas. Sunku įsivaizduoti, kaip ten atrodo, bet nieko gero, kai matai vien tik lavonus“, – tikina treneris V. Garastas.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius