Veidai

2019.03.15 19:00

Sporto virtuvę pažinusi maratonininkė Vaida Žūsinaitė: gražus yra tik viršelis

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.03.15 19:00

Ilgą laiką Vaidai Žūsinaitei didžiuoju jos gyvenimo tikslu buvo olimpiada, po kurios sportininkės mąstymas pasikeitė, nes ji pradėjo gilintis į tai, kas gyvenime iš tiesų yra svarbiausia. Šiandien maratonininkė dirba pardavimų vadybininke, skiria laiko tapybai ir jaučiasi ypač laiminga. V. Žūsinaitė savąją istoriją, kaip ji keliavo olimpiados link, su kokiais sunkumais susidūrė ir kaip juos išsprendė, papasakojo per motyvacinę konferenciją „Moters vizija“.

Ilgai sportuoti neplanavo

V. Žūsinaitė sakė, kad sportuoti pradėjo gana vėlai, kai jai buvo 17 metų. Nors iki to laiko ji taip pat buvo judri – žaidė krepšinį, futbolą, o pirmasis jos sportas buvo šachmatai.

„Draugai juokauja, kad sporto šakų pakeičiau nuo šachmatų lentos iki maratono trasos. Pradėjusi sportuoti negalvojau, jog tai tęsis ilgiau nei mėnesį. Tiesiog man patiko bėgioti ir tobulėjimo jausmas. Kai pradedi treniruotis ir įdedi darbo, tuomet rezultatai parodo, ar tu viską gerai padarei“, – kalbėjo sportininkė.

Anot V. Žūsinaitės, pradėjusi sportuoti ji ypač koncentravosi į rezultatą atskleidžiančius skaičius. O po pirmųjų varžybų, kai sportininkė bėgo 3 kilometrus, Vaida manė, kad jos galimybių riba jau pasiekta, nes įveikti didesnį atstumą ir greičiau negalinti. Tačiau po dešimties metų įvykdžiusi normatyvą ir patekusi į olimpiadą V. Žūsinaitė tvirtino supratusi, jog žmogaus galimybės yra didelės.

„Iš tiesų mes galime daug ir tai priklauso nuo mūsų mąstymo. Galvojame, kad kažkur kitur yra geriau ir kitiems sekasi. Man irgi atrodė, kad visi sportuoja, pasiekia gerų rezultatų, tačiau pati pažinusi sporto „virtuvę“ supratau, kad čia, kaip ir visose gyvenimo srityse, gražus yra tik viršelis“, – pabrėžė sportininkė.

Ji neslėpė per karjerą patyrusi ir sunkių akimirkų, kai bėgti visai nesinorėjo, o žiūrėdama į savo varžybose dalyvaujančios nuotraukas veide matė tik kančią. Tačiau Vaidos noras sportuoti visada buvo didesnis už patiriamą skausmą. O į priekį vedė tikslas, kuris jos galvoje gimė pradėjus rimčiau sportuoti, – patekti į olimpiadą.

Džiaugsmas atpirkdavo viską

V. Žūsinaitė prisiminė, kad prieš savo pirmąjį maratono bėgimą ji pasijuto blogai ir netgi svarstė, ar jame dalyvauti, tačiau tąkart ją išgelbėjo mintis: „Jeigu pasiduosiu, lengviau nebus“. Viskas susiklostė sėkmingai ir, nors tai buvo pirmasis jos ilgasis bėgimas, Vaida sugebėjo įvykdyti normatyvą į pasaulio čempionatą.

„Nors prieš tai jaučiausi blogai, tačiau rezultatas labai motyvavo ir jaučiausi pati laimingiausia pasaulyje. Tas džiaugsmas, kurį tu patiri įdėjęs darbo, bei matai, kaip reaguoja tave palaikantys žmonės, viską atperka. Susimąstai, kad tavo rezultatai galbūt netgi įkvepia kitus. Manau, kad nebūčiau patekusi į olimpiadą, jeigu ne mane palaikę žmonės. Jie suteikdavo daugiau jėgų ir manimi labiau tikėdavo nei aš pati“, – atviravo V. Žūsinaitė.

Ji pasakojo, kad vienu kritiniu momentu, kai jau kėlė sau klausimą, ar verta toliau sportuoti, nes rezultatai nebuvo sėkmingi, sportininkė atrado knygą, kur viename skyriuje buvo rašoma apie vidinį plepį. Tuomet Vaida tikino supratusi, kad tai iš tiesų yra įaugę į jos vidų.

„Visada prisigalvodavau įvairiausių priežasčių, kodėl aš galiu pasiekti blogą varžybų rezultatą ir ką dėl to reikės pasakyti treneriui. Tai reiškė, kad aš savimi šimtu procentų nepasitikėjau. Paskui supratau, kad reikia sau išsiaiškinti, kodėl aš taip darau ir galvoju. Kai pradėjau dirbti su savimi, net buvo keista eiti į varžybas, kai galvoje tylu. Beje, tie metai man buvo labai sėkmingi: pasiekiau daug asmeninių rekordų, vos nepatekau į olimpiadą“, – pabrėžė V. Žūsinaitė.

Anot jos, kažką darant pirmiausia reikia tikėti savimi ir užtildyti vidinį plepį, kad jis nepakenktų. Be to, sportininkės manymu, visuomet yra svarbu turėti realų tikslą, o jo link eiti keliant mažesnius tikslus.

Pasikeitimai po olimpiados

Maratonininkė prisiminė dar vieną įvykį, kurį daugelis matė kaip didelę nesėkmę jos karjeroje. 2015 metais, kai V. Žūsinaitė ruošėsi maratono pasaulio čempionatui ir iki jo buvo likę nedaug laiko, sportininkė nuo didelių krūvių patyrė kojos lūžį. Nors kurį laiką Vaidai buvo apmaudu ir kankino negatyvios mintys, tačiau galų gale ji suvokė, kad iš šios laikinos nesėkmės ji gali pasimokyti ir atrasti naujų galimybių.

„Aš išlikau rami ir ta ramybė nuo kojos lūžio iki olimpiados man suteikė labai daug jėgų ir aš pasiekiau savo tikslus. Per tą laiką aš atradau naujos veiklos, daugiau laiko skyriau savo pomėgiams, draugams, šeimai. Atradau save kaip motyvatorę ir pradėjau važinėti į darželius, bendrauti su vaikais, vesti treniruotes. Kai matai, kaip tu gali kitus motyvuoti, tai daug motyvacijos siekiant tikslų suteikia ir pačiam sau“, – kalbėjo V. Žūsinaitė.

Anot jos, užsiimant tam tikra veikla, svarbu atrasti ir kitų užsiėmimų, kurie šiek tiek atitolintų nuo pagrindinio darbo. Sportininkės atveju tai gali būti apsilankymas teatre, kine po treniruotės. Svarbiausia, kad veikla padėtų pailsėti nuo streso, kurį ji patiria per varžybas ar treniruotėse.

„Visada svarbu save tobulinti ir kitose srityse, nes niekada nežinai – vieną dieną viskas sekasi ir sportuoji, o kitą dieną vaikštai su ramentais. Galimybė realizuoti save kitur padeda susidoroti su liūdesiu ir skausmu bei padeda judėti į priekį“, – sakė sportininkė, turinti polinkį į menus. Todėl ji mielai piešia, siuva ir imasi kitokių kūrybinių darbų.

Po traumos Vaida sėkmingai grįžo į sportą ir netgi pateko į 2016 metais Rio de Žaneire vykusią olimpiadą. Tačiau po jos sportininkė prisipažino jautusi didelį spaudimą, todėl 2017 metais ji pradėjo gilintis į save ir lankytis pas psichoterapeutą, kuris ypač pagelbėjo.

„Tiek daug metų kabinausi į „reikia“, į galvojimą, kad esu įsipareigojusi, o iš tikrųjų tiesiog turiu jaustis laiminga ir dėl to stengtis. Psichoanalizės dėka pasistūmėjau daug. Didžiausias mano laimėjimas, kad sutikau dabartinį savo vyrą. Pradėjau tapyti, ką norėjau daryti visą gyvenimą, tačiau anksčiau tam vis nerasdavau laiko. Pradėjau dirbti ir išbandau save vadybininkės profesijoje. Supratau, kad ne skaičiai ir olimpiados yra svarbiausia. Ramybė, šeima, vaikai – į tai reikia koncentruotis ir to siekti. Nereiškia, kad atsisakysiu sporto, tačiau džiaugiuosi tą supratusi ir dabar jaučiuosi laiminga“, – savo mintimis dalinosi V. Žūsinaitė.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius