Veidai

2019.03.11 19:00

Leonas Somovas: kai gyvename patogiai ir užsnūstame realybėje – netobulėjame

Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt2019.03.11 19:00

„Pokyčiai visada naudingi, o jų gyvenime esu ėmęsis ne kartą“, – portalui LRT.lt sako dainų kūrėjas ir muzikos prodiuseris Leonas Somovas. Jo teigimu, nors ir baisu imtis pokyčių staiga, o dažnai pasitaiko dvejonių, dėl priimtų sprendimų gailėtis neteko. Be to, priduria L. Somovas, visą laiką gyvenant patogioje, nekintančioje aplinkoje, žmonės užsnūsta ir nebetobulėja.  

Garsus muzikos prodiuseris L. Somovas, vis dažniau šmėžuojantis ir televizijos ekranuose, portalui LRT.lt pasakoja, kad viską suspėti jam padeda paprasčiausias laiko planavimas.

– Naršydama internete radau, kad muziką kuriate daugiau nei 10 metų. O kada ją atradote?

– Truputį netikėtai, nes aplinka, kurioje augau, mažai ką bendro turėjo su muzika. Kai man buvo apie 14 metų, išgirdau gerą roko dainą ir ji tiesiog mane įtraukė. Tai buvo tam tikras lūžis. Pajutau didelį norą išmokti kurti muziką. Mano pusseserė grojo gitara, tad paprašiau, kad pamokintų ir mane. Vėliau įstojau į muzikos mokyklą.

Tuo metu, kaip ir visi paaugliai, daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, ir mane pradėjo dominti ne tik muzikos atlikimas, bet ir procesas, kaip garsas atsiranda, kaip įsirašo ir kaip jį galima apdoroti. Mane labai žavėjo ir žavi kaip gimsta kūrinys. Galbūt todėl vėliau ir pasukau į techninį muzikos kūrybos pasaulį.

Iš tiesų mokiausi sporto vidurinėje, kadangi mano mama buvusi bėgikė, tėvai pradžioje tikėjosi išvysti mane olimpiadoje. Vėliau, kai pajutau didelę trauką muzikai, įstojau į Panevėžio muzikos konservatoriją, mokiausi groti kontrabosu. Tokia ir buvo pradžia.

Mokykloje turėjome roko grupę, repetuodavome rūsiuose, grojome keliuose koncertuose. Tuo metu grojau daugiau sunkiąją muziką.

Tiesa, vienoje radijo stotyje skambėjo mūsų muzika – tada iš džiaugsmo žemė slydo iš po kojų, bet tas jausmas mane motyvavo ir pradėjau siekti dar daugiau.

– Ar keliavote tiesiai į muziką ir karjerą „pasidarėte“ iš to, ar buvo kitokių darbų, užsiėmimų?

– Nuo pat mažens labai daug laiko praleisdavau pas tėtį darbe, fotolaboratorijoje. Daugeliu atvejų vietoj darželio ar po pamokinių užsiėmimų mėgau būti su tėčiu. Mane traukė fotografija. Tai labiau į kraują įaugęs dalykas, kuris visą laiką buvo kaip pomėgis. Dar ir dabar nešiojuosi fotoaparatą su savimi.

Anksčiau darydavau nuotraukas su juostiniu fotoaparatu, ryškinau jas rankomis. Labai daug metų fotografavau su analoginiais fotoaparatais. Tačiau taip jau išėjo, kad muzika fotografiją atitolino. Vis pafotografuoju ir man tai labai patinka.

– Žinau, kad esate gyvenęs užsienyje ir to palinkėtumėte kiekvienam. Kodėl – padeda atrasti save, pasaulį? Ką tai davė jums?

– Tai tikrai naudinga. Išvažiavus svetur, jei tik yra galimybė, verta pamatyti kaip kitaip gali vykti gyvenimas. Perprasti kitą kultūrą, suvokti naujų dalykų ir parsivežti su savimi. Paprasčiausiai – praplėsti akiratį.

Kai mokiausi Londono SAE institute, susipažinau su daug žmonių, padarėme ne vieną meninį ir muzikinį projektą. Buvo smagūs metai, nors ir ne visada lengvi. Prieš važiuodamas į Londoną, patogiai „sėdėjau“ čia, Lietuvoje, turėjau pastovių koncertų ir muzikinių darbų, tad apsisprendimas išvažiuoti buvo sunkus – nežinomybė, baimė viską mesti.

Galvojau, kad gali kažkas nepavykti, grįšiu čia ir būsiu jau visko atsisakęs. Svarsčiau, buvau pasimetęs, nežinojau, kaip pasielgti. Tačiau nusprendžiau išvykti, nesigailiu ir į Lietuvą grįžau su daugiau žinių, kontaktų.

– Kai pirmą kartą išgirdau apie jus ir jūsų kuriamą muziką nuoširdžiai galvojau, kad esate užsienietis. Leon Somov – pseudonimas, vardo ir pavardės trumpinys?

– Mano tikroji pavardė yra Somovas. Rusiška, bet sulietuvinta. Tai prilipo ir nebekeičiu. Tiesiog daugeliu atvejų buvo lengviau prisistatyti ar parašyti tą sutrumpintą vardą ir pavardę. Kai dalyvauju laidose ir manęs paklausia, kaip pristatyti, visada sakau, kad didelio skirtumo nėra.

– „Išsikėliau sau pagrindinį tikslą – susikurti darbinę aplinką tarp žmonių, su kuriais gera ne tik kurti, bet ir bendrauti“, – minėjote viename interviu. Pavyko?

– Smagu, kai aplinka vien tik pozityvi. Kita vertus, jei apsistatysi save tik komplimentais ar žmonėmis, kurie giria, yra grėsmė nebesuvokti realybės. Todėl iššūkių gyvenime reikia. Man labai padeda ir motyvuoja eiti į priekį, kai dirbu ir bendrauju su autoritetais, žmonėmis, kurie už mane geresni tam tikra prasme.

Pavyzdžiui, aš dirbu Stokholme, „Size Records“ įrašų studijoje, o vienas vadovų yra garsios grupės „Swedish House Mafia“ narys. Ten dažnai atvažiuoja pasaulinio lygio prodiuseriai ir atlikėjai, mes bendraujame, tai pastūmėja į priekį. Smagu tiesiog draugiškai bendrauti, kalbėti, dalinamės žiniomis, o tai įkvepia. Be to, skatina kurti vis geriau ir nuolatos save ugdyti.

– Esate žinomas kaip elektroninės muzikos kūrėjas. Ar šio stiliaus ir klausote, ar jūsų grojaraštis įvairus?

– Anksčiau, kai griežtai klausiau tik „Depeche Mode“ ir buvau didžiulis gerbėjas, turėjau visus diskus. Vėliau klausiau sunkaus roko ir metalo...

Vieną dieną įsidardinau naktiniu didžėjumi radijo stotyje ir tada buvo toks didelis perversmas mano galvoje, kai pamačiau ir išgirdau, kiek daug muzikos, stilių ir žanrų yra. Pagalvojau, kodėl klausau tik kelių grupių. Nuo to laiko pradėjau domėtis įrašais, klausytis įvairiausios muzikos. O itin įvairios muzikos klausymas ir lavina skonį.

– Kaip elektroninė muzika apskritai vertinama Lietuvoje?

– Manau, kad gerai. Muzikinis lygis yra gerokai pasistūmėjęs į priekį. Kai anksčiau per radiją klausydavau lietuviškos muzikos, jaučiau, kad yra skirtumas nuo to užsienietiško produkto. Tačiau dabar skirtumo beveik nėra. Tai geras ženklas.

– Dalyvaujate projektuose, mirgate televizijos ekranuose, kuriate. Kuo daugiau darbų, tuo daugiau suspėjate?

– Nėra taip, kad kam nors, ką labai norėčiau nuveikti – neturiu laiko. Viską tikrai įmanoma suspėti, kai planuoji. 

– Nesate iš tų, kurie visą laiką šmėžuoja žiniasklaidoje ar daug atvirauja apie save. Kodėl?

– Kartais nesinori arba jaučiu, kad nežinau, kuo pasidalinti. Būna, kai labiau norisi tiesiog daugiau dėmesio skirti kūrybai, o dalyvavimas laidose išblaško.

Televizija – man naujas atradimas. Anksčiau interviu ar dalyvavimas laidose buvo tikrai baisus dalykas. Tos kameros, mikrofonas... Jaučiau baimę. Darbas televizijoje padėjo tai baimei sunykti. Mano atveju, šneku apie dalykus kuriuos darau ir išmanau, nebūnu tam tikrame vaidmenyje, todėl pasirodo, būvimas prieš kameras nėra taip jau sudėtinga. Man nereikia galvoti, ką sakyti, aš tiesiog dalinuosi savo patirtimi, gyvenimo įspūdžiais.

– Jau kurį laiką nebekuriate kartu su Jazzu, bet šiemet M.A.M.A. apdovanojimuose buvote nominuoti kaip „Metų koncertinis atlikėjas“. Ar dar dažnai sulaukiate klausimų, kodėl išsiskyrėte, o galbūt yra manančių, kad jūs koncertuojate kartu?

– Sąmokslo teorijų išvengti neįmanoma, gauname ir palyginimų su kitais Lietuvos atlikėjais. Kartais galvoja, kad čia tiesiog reklaminis ėjimas.

Trumpai galiu pasakyti, kad per tą laiką padarėme daug gražių dalykų ir dabar džiaugiuosi, nes pradėjau bendradarbiauti su talentingais menininkais, galiu save parodyti iš kitų pusių, kurių žmonės nemato. Pokyčiai visada naudingi, o jų gyvenime esu ėmęsis ne kartą. Prieš apsisprendžiant visada būna daug nedrąsos, bet galiausiai viskas pavykdavo. Niekada nesigailiu dėl savo sprendimų ir nesigręžioju atgal, tiesiog šitokiems dalykams neturiu laiko.

– Atrodo, kad nelengva išsisemti, nes visą laiką kuriate. Kur ieškote įkvėpimo, kas padeda atsigauti?

– Jėgų šaltinis – šeima, kuri yra mano didžiausia palaikymo komanda. Būdamas šeimoje, net ir kai vaikai krykštauja ar garsiai laksto per kambarius – pailsiu. 

– Kodėl pradėjote intensyviai sportuoti?

– Praėjusį savaitgalį buvo nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalas, švenčiau gimtadienį ir praleidau 4 treniruotes, tad treneris pasistengė, kad atidirbčiau.

Aš mėgstu sportuoti ryte, tai suteikia energijos visai dienai. Daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, todėl reikia fizinio aktyvumo. Pastaruoju metu kuriu sveikesnį gyvenimo būdą. Nežinau, kiek tai tęsis ir kiek turėsiu kantrybės, bet man gera. Juk sveikas kūnas – sveika siela.

– Kokių turite svajonių, siekių?

– Šiuo metu dirbu prie savo asmeninio albumo, kurį planuoju išleisti iki vasaros. Kartu su vadyba dėliojame strategiją, koks kūrinys ir kada turi išeiti, norisi viską daryti aukštu lygiu.

Be to, vienas didžiausių įvykių mano gyvenime – bendradarbiavimas su švedų grupe „Highly Sedated“.Taip pat dirbu su vienu garsiausių pasaulyje prodiuseriu Steve Angello, turiu studiją Stokholme, kurioje galiu kada tik panorėjęs kurti.

Kadangi viskas taip natūraliai susiklostė, kartais gyvenime neįvertinu ar sau neprimenu tam tikrų dalykų, kurie visada šalia. Neprimenu sau, kaip man pasisekė ir turėčiau likimui būti labai dėkingas.

Stokholme kartu padarėme nemažai gražių darbų, tęsiame įrašus ir ieškome naujos išraiškos kituose žanruose, kad kūriniai atsiskleistų. Muziką stengiamės kurti tokią, kuri turėtų išliekamąją vertę, o kūriniai skambėtų ne tik vieną sezoną. Norisi kurti dainas, kurios gyventų ir po 10 metų.

– Ir kokį palinkėjimą galėtumėte duoti sau, jei sutiktumėte 10 metų jaunesnį Leoną?

– Būna tokių tarpsnių, kai norisi tiesiog dvasinės ramybės, tuomet stengiuosi atitrūkti nuo rutinos, kasdienybės ir su savimi pabūti. Todėl linkiu sau – savęs nepamesti.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius