Veidai

2019.03.03 17:08

Jurga Baltrukonytė: apie 12 dalykų, kurių neturi ir nepasigenda

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2019.03.03 17:08

„Neturiu noro būti tobulesnė, geresnė, jaunesnė ar gražesnė“, – LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“, kalbėdama apie 12 dalykų, kurių neturi ir nepasigenda, teigia žurnalo „Happy 365“ redaktorė Jurga Baltrukonytė. Ji tikina, kad inkaras, kuris trukdo išplaukti į atvirus vandenis, yra baimė. Todėl pati nebeskiria laiko neįdomioms veikloms, lengvai atsisako toksiškų santykių. Toks suvokimas atėjo po stipriausio sukrėtimo gyvenime – tėvų netekties.

1. Noras apsimesti kitokiu žmogumi, negu esi. „Neturiu noro būti tobulesnė, geresnė, jaunesnė ar gražesnė“, – sako J. Baltrukonytė. Ji tikina anksčiau norėjusi labiau patikti aplinkai ar pateisinti kitų žmonių lūkesčius, tačiau tai, anot jos, labai vargina.

„Kai galvoji, kad nesi tas, kas esi, tai pradeda slėgti. Taip pat tai užima daug laiko, santykius su kitais daro sudėtingesnius, negu jie galėtų būti, į gyvenimą įneša streso. Priėmiau sprendimą, kad aš esu Jurga, ir jeigu jums reikia šitos Jurgos – valio. Jeigu ne, nėra ko man apsimetinėti“, – kalba pašnekovė.

2. Plaukų džiovintuvas. J. Baltrukonytė sako niekada neturėjusi šio buitinio prietaiso. „Sykį pirkau tik šuniui, bet paskui pamečiau. Neatsimenu, kada tai buvo ir kodėl veterinarai liepė jį nusipirkti, bet turbūt jaudinausi dėl to šuns ir nupirkau“, – juokdamasi kalba pašnekovė.

Ji kartu su vyru fotografu ir dailininku Algiu Kriščiūnu gyvena Fuerteventūros saloje. „Dažnai pas mus atvyksta svečiai pagyventi ar pasibūti. Visi klausia – ar bus plaukų džiovintuvas? Atrodo, įprastas dalykas, tačiau šio įprasto dalyko neturiu. Vėjas – geriausias džiovintuvas“, – kalba ji.

3. Brangūs vardiniai drabužiai. „Atsimenu istoriją apie brangius batus. Jie buvo labai gražūs, aš juos labai saugojau ir nedrįsau jų nešioti, ir jie tiesiog išėjo iš mados. Juos panaudojau tik porai fotosesijų. Dabar nebenoriu pirkti tokių dalykų, jie nenormaliai brangūs. Turbūt man gaila pinigų“, – sako ji.

Anot žinomos moters, pinigus geriau išleisti kelionei, įdomiems kursams. „Neturiu ir nereikia. Ir nepavydžiu, nors gražu pažiūrėti, bet tiesiog jų nenoriu“, – tikina J. Baltrukonytė.

4.  Darbo vieta. Pašnekovė sako, kad anksčiau buvo įprasta turėti darbo vietą, atsikelti tam tikru metu ir eiti į darbą, kuriame yra tavo stalas ir popieriai, viršininkas ir pareigos. „Jau penkerius metus neturiu net darbo stalo“, – sako ji.

Pasak J. Baltrukonytės, jai smagu dirbti kavinėse: „Jeigu reikia sukurti tekstą, man labai patinka pasirinkti naują kavinę ar seną, kurioje mane visi pažįsta, žino, kokią kavą mėgstu, kokias valgau salotas. Galiu ten praleisti visą dieną, labai smagu stebėti žmones. Kartais nuklausai tokių pokalbių...“

Nors, atrodytų, svetima aplinka turėtų trukdyti, pašnekovė tikina, kad ją tai inspiruoja. „Kai dirbdavau darbe, tai trukdydavo labiau. Tai einame pietauti, tai atsigerti kavos, „papletkinti“ – tas laikas mažiau darbingas, negu kai esi vienas“, – teigia J. Baltrukonytė.

5. Laikas neįdomiems dalykams arba toksiškiems santykiams. Paklausta, kaip nustato, jog santykiai yra toksiški, J. Baltrukonytė tikina, jog tai labai paprasta – jei santykiai vargina, žmonės kaip vampyrai siurbia energiją ir tavimi naudojasi, tai toksiška.

„Kam tokius santykius tęsti? Iš mandagumo? Ar tiek esame mandagūs, kad galėtume aukoti savo laiką?“ – retoriškai klausia pašnekovė. Anot jos, toks santykių suvokimas atėjo netekus tėvų: „Tai stipriausias sukrėtimas gyvenime, kuris parodo, kad laiko liko nedaug.“

6. Lygintuvas. „Tingiu lyginti“, – atvirai prisipažįsta ji ir priduria, kad nelygindavo net kūdikio drabužių. „Didžioji dalis mano drabužių – nelyginami. Jie atrodo tvarkingi ir nelyginti. Drauges išmokiau, kaip lyginti drabužius, kuriems vis tik reiktų lygintuvo: juos galima sudrėkinti ir pakabinti ant pakabos“, – sako J. Baltrukonytė.

7. Rūsys ir garažas. „Tai labai nepatiko mano mamai. Ji nesuprato, kur bus galima sudėti visus daiktus“, – pažymi žurnalo „Happy 365“ redaktorė. Garažu ji vadina palovį – ten sudėti įvairūs daiktai, tokie kaip slidininko šalmas.

8. Didelis lagaminas. Ji tikina nemėgstanti keliauti su daug daiktų: „Tampyti tokį lagaminą – ne mano nervams. Net kai keliaudavome su dukra Paula, kai ji buvo kūdikis, mes skrisdavome pusei metų į salą turėdami du rankinius krepšius.“

9. Svogūnai ir česnakai. „Mane namuose vis bandydavo priversti juos valgyti, senais laikais kotletų niekas ir nedarydavo be svogūnų“, – kalba pašnekovė. Tačiau ji tikina, kad šie maisto produktai jai neskanūs, jų nėra ir jos namuose, nors dukra Paula svogūną gali valgyti kaip obuolį. „Ji valgo, bet ne namie“, – tikina J. Baltrukonytė.

10. Televizorius. „Televizorių turėjome – baltą, gražų, man jis visai patiko ir neveikiantis, kabėjo gražioje vietoje. Bet vis žiūrėjome į tą televizorių ir galvojome, kad reikia jį nukabinti. Aš vis sakiau, kad dar nenukabintume, gal kada pažiūrėsime. Vieną dieną ateinu ir matau – nėra televizoriaus, vietoje jo kabo naujas Algio paveikslas“, – pasakoja J. Baltrukonytė. Anot jos, paveikslas iškeliavo iš namų ir dabar ji jo nebepasigenda, nors iš pradžių buvo keista be šio daikto.

11. Aistra konkuruoti. „Atsimenu mokykloje, kai bėgdavau krosus aplink stadioną, norėdavau būti pirma arba antra. Man tas jausmas būdavo toks „neskanus“ – turbūt negalėčiau būti sportininkė. Prie starto linijos mano širdis imdavo plakti iš siaubo. To visiškai nepasiilgstu“, – sako žurnalo redaktorė.

Ji tikina nemėgstanti streso, kurio gyvenime ir taip daug: „Visur vėluojame, kažko nespėjame, nepadarome. Ir dar turi būti pirmas? Tai maratonas, kurį visi bėgame ir būtinai turime aplenkti kitus. O jeigu versle, užlipti ant galvos, patrypti... Šis jausmas mane per daug vargina – nenoriu nei lipti kažkam ant galvos, nei stumdytis. Yra laisvų takelių, galiu bėgti savu tempu ir negalvoti, kad turiu kažką nugalėti.“

12. Baimė bandyti, nepasisekus bandyti dar kartą. „Atsikračiau baimės, kaip labai rimto dalyko, kad labai baisu, jeigu nepasisektų. Mus taip augino, kad mums turi sektis, vaikas turi būti pirmūnas, gražiai dainuoti ar dar kažką daryti. Bet sėkmės laukimas labai slegia pečius“, – aiškina J. Baltrukonytė.

Jei nepasiseks, nieko baisaus – nereikia bijoti nesėkmės, tikina ji: „Manęs klausia, kas bus, jei nepasiseks su tuo žurnalu? Nieko – darysime kitą projektą. Iš kur mes ištraukėme, kad žmogus turi vieną šansą? Nesvarbu – meilėje ar versle. Turime ir antrą, ir trečią šansą, išskyrus paskutinį.“

Baimė – inkaras, kuris laiko laivą vienoje įlankoje ir trukdo išplaukti į atvirus vandenis, patirti audrą, laimę ar kitų nuotykių, įsitikinusi žurnalo „Happy 365“ redaktorė J. Baltrukonytė.

Visas J. Baltrukonytės ir laidos vedėjo Giedraus Masalskio pokalbis – laidos „Tuzinas“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Populiariausi