Veidai

2019.03.19 07:00

Kolekcija. Chirurgas Darius Radzevičius renka plaštakas, turi ir Boriso Jelcino rankos nuotrauką

Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt2019.03.19 07:00

„Mano baigiamasis darbas buvo apie plaštaką, konkrečiau – nykštį“, – portalui LRT.lt sako plastikos chirurgas Darius Radzevičius. Mokslinės disertacijos gynimo proga gavęs pakabuką, kuriame įrėminta plaštaka, medicinos daktaras nuo tada pradėjo jas kolekcionuoti. Tarp jo surinktų objektų – Boriso Jelcino rankos nuotrauka, žvakidės, nuotrauka prie prancūzų architekto nykščio ir daug kitų dalykų, susijusių būtent su plaštakomis.

Plastikos chirurgas D. Radzevičius karjerą pradėjo nuo mikrochirurgijos. Ši sritis susijusi su plaštakos chirurgija – taip jis ir pradėjo kolekcionuoti plaštakas. 

„Anksčiau didžioji dalis mano atliekamo darbo buvo operacijos, atliekamos plaštakai. Dėmesys šiam darbo objektui buvo labai seniai. Fotografuodavausi prie plaštakų, viena garsiausių – nykštys Paryžiuje, viename rajone. Tai nykštys būtent tą rajoną kūrusio architekto. Ši fotografija yra pirmoji, daryta prie plaštakos. Akimirka užfiksuota kažkur 1992 metais“, – prisimena jis.

Nuo pakabuko iki žvakidžių ar padėklų

Anot D. Radzevičiaus, plaštaka – jo darbo objektas – pamažu tapo susijęs su pomėgiu. Tai pastebėjo ir chirurgo artimieji.

„Pirmasis kolekcijos objektas, kurį gavau dovanų nuo šeimos, tai pakabukas su įrėminta plaštaka, skirtas daktaro disertacijos gynimo proga. Mano baigiamasis darbas taip pat buvo apie plaštaką, konkrečiau – nykštį. Tas pakabukas ilgą laiką puošė mano kaklą.

Vėliau šeima pradėjo dovanoti vis kažkokią plaštaką arba pats pamatydavau ir nusipirkdavau. Po kažkiek laiko draugai sužinojo apie pomėgį. Tos plaštakos – įvairiausių formų: fotografijos, statulėlės, žvakidės, padėklai, raktų pakabukai ir kita“, – vardija plastikos chirurgas.

D. Radzevičius mini dar vieną kolekcijos objektą, išsiskiriantį iš kitų: „Turiu nuotrauką, kurioje vaizduojama Prancūzijoje vykusios konferencijos reklaminė afiša. Joje B. Jelcino, buvusio Rusijos prezidento, nuotrauka, o jis buvo netekęs kelių pirštų.“

Renkamos plaštakos, išsibarsčiusios po visus namus, o keletą jų galima aptikti ir D. Radzevičiaus sodyboje.

„Nėra taip, kad viskas stovi vienoje vietoje, plaštakų pilni namai: kažkur kabo nuotrauka ar stovi statulėlė. Yra įrėmintas mažytis pašto ženklas, kuris puošia sieną, jį man padovanojo sesuo. Sodyboje yra minėta afiša. Plaštakos įvairiausiuose pavidaluose“, – dalijasi jis.

Jei užkabina akį, tada perka

D. Radzevičius tikina niekada specialiai savo kolekcijos objektų neieškantis – dažniausiai viskas vyksta spontaniškai.

„Aš tiesiog pamatau ir perku. Viešėdamas užsienyje išvydau, kad turguje žmogus pardavinėja žymeklius knygai su plaštaka. Jis dabar kabo sodyboje ant šviestuvo. Neieškau specialiai, bet jei akį užkabina, būtinai nusiperku“, – šypsosi kolekcininkas, ir priduria, kad šiuo metu plaštakų turi apie 40.

Pasak plastikos chirurgo, vienas įsimintiniausių kolekcijos objektų – prieš 15 metų daryta nuotrauka: „Kažkada visų šeimos narių plaštakas nufotografavau ir įrėminau į vieną bendrą koliažą. Tada nebuvo vaikų, todėl tai tik vienas periodas, įamžinęs tuo metu gyvenime buvusius žmones.“

Tiesa, dažniau žmonės kolekcionuoja monetas ar magnetus ant šaldytuvo, tad kai kam plaštakų kolekcija gali skambėti neįprastai.

„Aš per daug neskelbiu, kad jas kolekcionuoju. Plaštakas mato draugai, šeima. Niekada neprašau, kad man dovanotų ar parvežtų, tai labiau slaptas pomėgis ir interjero dalis.

Iš kitos pusės – nebūtinai žmonės kolekcionuoja monetas ar pašto ženklus. Pažįstu žmonių, kurie kolekcionuoja labai skirtingus dalykus. Mano draugas, kuris dirba pieno pramonėje, kolekcionuoja karves ir viską, kas su jomis susiję: nuotraukos, statulėlės ir kitus dalykus. Aš esu jam padovanojęs kelias karves“, – kalba plastikos chirurgas.

Bandė kolekcionuoti fotoaparatus

D. Radzevičius pripažįsta mėginęs rinkti ne tik plaštakas, vis dėlto tai nepasiteisino: „Bandžiau kolekcionuoti fotoaparatus, bet kažkaip man tai nelabai pavyko ir taip gavosi, kad tie fotoaparatai, kurie buvo kitų žmonių, kažkaip manęs netraukė, todėl ir nustojau.“

Anot plastikos chirurgo, fotografija – kitas svarbus pomėgis, todėl ir buvo kilusi tokia idėja. Tačiau turimų fotoaparatų jis neišmeta, nors ir neberenka.

„Turiu, be abejo, fotoaparatus, kuriais pats naudojausi, tokį, kuriuo fotografavo senelis. Tiesiog kažko tada nepajutau. Tačiau mielai laikau fotoaparatus, kuriais naudojosi mano senelis, aš pats, mano mama, tėtis“, – sako plastikos chirurgas D. Radzevičius.

Jeigu ir jūs turite įdomią kolekciją, parašykite mums el. paštu tavo@lrt.lt.