Veidai

2019.03.26 07:30

Kolekcija. Saulius Pilinkus renka rašalines: jos atspindi visuomenės vystymosi greitį

Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt2019.03.26 07:30

„Daiktui vertę suteikia jo istorija, nors objektas gali būti stiklo, molio ar metalo gabalas...“ – portalui LRT.lt sako menotyrininkas Saulius Pilinkus. Nors tarp renkamų objektų galima rasti monetų, dėžučių, sagų ir kitų įdomių dalykų, tačiau kaip vieną svarbiausių jis išskiria rašalines. Anot S. Pilinkaus, būtent šis rinkinys atspindi visuomenės vystymosi greitį. Be to, tarp jo turimų rašalinių puikuojasi ir dovana iš prieškario mokslininko Vlado Lašo.  

LRT PLIUS laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas S. Pilinkus sako nesantis kolekcininkas – jį reikėtų vadinti rinkėju, kuris turi krūvą daiktų. Vienas įdomiausių jo rinkinių, tai – rašalinės.

„Specialiai aš nieko niekada nerinkau. Rinkinių turiu daug, tačiau šis, susijęs su rašymo priemonėmis, man labai malonus. Ne viską matote nuotraukose, ne viską atnešiau pademonstruoti, bet čia yra tai, ką esu radęs palėpėse, kaimuose, tai siekia daraktorių laikus.

Buvau nustebęs, kad kiekvienuose namuose galima rasti su antspaudais, rašalu, rašymu susijusių reliktų. Matyt, kaip ir kvepalų buteliukai, jie žmonėms kėlė labai geras emocijas“, – pasakoja menotyrininkas.

Pasak S. Pilinkaus, būtent rašalinių rinkinys turi nemažą prasmę tiek jam, tiek kiekvienam žmogui.

„Man svarbu dėl paprastos priežasties – tai vienas iš nedaugelio rinkinių, kurių beveik kiekvieno daikto istoriją aš atsimenu.

Mūsų laikais būtent šiuo rinkiniu galima parodyti visuomenės vystymosi greitį: valstybės, tautos, mūsų technologijų. Manau, kad daugybės išlikusių reliktų, buities rakandų ar objektų, kurie mums padeda gyventi, prasmė tik tai tokia – parodyti, kaip buvo ir kaip kitaip yra dabar. Ypač, kai kyla noras verkti, kaukti, staugti.

Žinoma, man labai gaila, kad dailyraščio paskaitoms neskiriamas toks dėmesys. Įrodyta, jog rašymas ranka veikia įvairius smegenų centrus, lavina mąstymą, požiūrį į pasaulį. Galbūt klavišų spaudinėjimas irgi lavina, bet to aš nežinau“, – aiškina jis.

Didžioji laimė – atiduoti daiktus

Kaip ir kitus turimus rinkinius, taip ir gausybę rašalinių S. Pilinkus žada atiduoti, tačiau kol kas nesugalvojo, kam galėtų patikėti savo turimus daiktus.

Žinoma, viską noriu atiduoti. Tai yra mano didžioji laimė – nesakau, kad nežadu kaupti. Tačiau noriu atiduoti, nes tai vyksta su atradimais. Kaip ir laidoje „Daiktų istorijos“, atiduodu rinkinius ir įvyksta tam tikri atradimai.

Žinoma, jei nors viena iš šių rašalinių būtų dr. Jono Basanavičiaus, vyskupo Valančiaus, vyskupo ir rašytojo Antano Baranausko, rašytojo Vaižganto, prezidento Antano Smetonos – rašalinės būtų vertingesnės. Daiktui vertę suteikia jo istorija, nors objektas gali būti stiklo, molio ar metalo gabalas... Džiaugiuosi, kad mano rinkiniuose yra visko, bet bent trys iš jų turi istorijas“, – šypsosi rinkėju save vadinantis S. Pilinkus.

Anksčiau rašalas buvo pardavinėjamas stikliniuose buteliuose, tad S. Pilinkaus rinkinyje ir šie objektai: „Profesorius V. Lašas buvo prieškario mokslininkas, akademikas. Mano turimas pats didžiausias rašalo butelis jam ir priklausė.“

Susidomėjo rašalinėmis, kai apgavo žvejys

Rašalinėmis ir rašalu LRT laidos vedėjas tikina susidomėjęs dar mokyklos laikais, kai visiškai atsitiktinai teko kalbėtis su žveju.

„Kai buvau vaikas, 8–9 metų, tada dar valtimis Nerimi plaukiojo žvejai, neseniai buvo pastatytas Žirmūnų tiltas, gyvenau netoliese. Mes, vaikai, turėjo pramogą – norėdavome nuvaryti valtis, žiūrėdavome, kaip žvejoja arba patys tai darėme.

Tuskulėnų parke susidūriau su žmogumi, kuris buvo prigaudęs kuojų. Man jos patiko, tad žvejys paklausė, ar turiu rašalo. Aš buvau pirmoje ar antroje klasėje, žinoma, turėjau. Jis liepė nubėgti ir atnešti to rašalo, žadėjo atiduoti žuveles. Galiausiai aš jų negavau. Tačiau pradėjau domėtis rašalu. Tai, pasirodo, pigus spiritinis vynas“, – pradžią prisimena menotyrininkas.

Anot jo, rašalines laiko ten, kur ir kitus sukauptus daiktus – dėžėje. Jo rinkinyje – XIX a. vidurio ir antrosios pusės rašalinės – specialiai jų niekada nevalė ir neplovė.

Paklaustas, iš kur gauna tų rašalinių, S. Pilinkus pripažįsta, kad nieko nereikia specialiai ieškoti: „Tai kaip grybavimas – žinau ir skiriu. Man įdomu laikmetis, tipai, bendrovės. Be to, man kažkada padovanojo didžiulę dėžę, pilną rašalo etikečių. Kaip ir kitų turimų objektų, rašalinių aš neieškau.“

Tarp rinkinių – ir batų tepalo dėžutės, ir meno darbai

S. Pilinkus vardija, kokius dar daiktus galima rasti, pravėrus sandėlio duris: įvairios dėžutės, pakuotės, muilai, taros ir šūsnis kitų rinkinių.

„Man įdomu batų tepalų dėžutės, durų skambučiai, siekiantys XX amžių. Turiu muilų, kuriuos anksčiau visi kaupė: sovietiniai, prieškario, vienas išlikęs nuo Pirmojo pasaulinio karo. Jie keičia savo spalvą, bet Kaune veikusios bendrovės muilai, gauti iš Lašų giminės, kvepia. Kažkokia nesąmonė, nes jie ne sintetinės esencijos.

Man patinka tualetinio vandens, odekolono ir kvepalų pakuotės. Turiu didelį vilnietiškų atvirukų rinkinį. Be to, daugybė mūsų istorinių asmenybių autografų. Nors nerinkau jų specialiai. Turiu nemažai meno kūrinių. Tai darbai, kurie primena mano draugus. Turiu įvairios stiklo taros, bet man labiausiai patinka tara nuo pieno. Ir kitos velniavos, susijusios su pienu: literatūra, pienininkų knygelės, reklaminiai plakatai“, – kalba S. Pilinkus, ir priduria, kad jo turimas rinkinys, kurį sudaro saldainių popierėliai ir dėžutės, – rimčiausias tėvynėje.

Rinkti daiktus gali atrodyti brangu, menotyrininkas neigia šį mitą: „Aš niekada nieko neperku, kažkada esu pardavęs, man patinka rasti ar gauti dovanų.“

S. Pilinkus daiktų rinkimo procesą prilygina grybavimui, riešutavimui: „Man patinka procesas, bet ne paieškų. Čia kaip uogavimas, riešutavimas, grybavimas, medžioklė ar žūklė. Nežinai, kas bus. Man patinka apleisti namai, pjuvenų, šlapio popieriaus kvapas. Lankiausi netoli Užupio esančiame name, kuris bus griaunamas, ir jame radau sovietinį ordiną, turintį istorinę vertę. Kažkam jis atrodė graži puošmena.“

Jeigu ir jūs turite įdomią kolekciją, parašykite mums el. paštu tavo@lrt.lt.