Vos 7-erių patirta seksualinė prievarta, paryžietiškos bohemos svaigulys, depresija, alkoholis – Lee Miller gyvenimą žymėjo ne vienas tamsus etapas. Pasaulyje ji išgarsėjo kaip viena iškiliausių 20-ojo amžiaus fotografių, tačiau vienintelio sūnaus atmintyje išliko kaip nelaiminga, jam tolima moteris.
L. Miller istorija atgimė kino teatruose tik ką pasirodžiusiame filme „Tiesos kadras“. Fotografę įkūnijanti aktorė Kate Winslet šiam vaidmeniui ruošėsi net septynerius metus, o prie juostos kūrimo reikšmingai prisidėjo ir L. Miller sūnus, 77-erių Anthony`s Penrose`as.
Sunki kūrėjos vaikystė
Elizabeth Lee Miller gimė 1907-aisiais Niujorko valstijoje. Nors su dviem broliais augo pasiturinčioje šeimoje, jos istoriją saugančiuose šaltiniuose pasakojama, kad būsimojo modelio ir fotografės vaikystė nebuvo lengva.
Kai L. Miller buvo 7-eri, jos mama pateko į ligoninę. Mergaitė kuriam laikui buvo išsiųsta paviešėti pas tėvų draugus. Tuo metu vienas iš šeimos pažįstamų ją išprievartavo ir užkrėtė lytiniu keliu plintančia liga.
Liga buvo sunki, o gydymas – ilgas. Kaip rašo „The Guardian“, viskas, prie ko prisiliesdavo mažoji L. Miller, namuose būdavo dezinfekuojama. Mergaitę kamavo tokie stiprūs skausmai, kad tėvams nesyk teko iš namų išsiųsti sūnus – nenorėjo, kad šie girdėtų besikamuojančios sesers aimanas.
Iš namų nešti žinią apie patirtą prievartą L. Miller buvo griežtai uždrausta. Kol buvo gyva, apie šį įvykį ji neprasitarė niekam, net ir savo vyrui Rolandui Penrose`ui. „Ji turėjo labai stiprų gynybinį mechanizmą, mat anuomet tokiais atvejais visada būdavo kaltinama auka“, – interviu australų mados žurnalui „Rushh“ yra sakęs vienintelis L. Miller sūnus A. Penrose`as.
Paauglystėje L. Miller ištiko dar vienas smūgis – jos akyse nuskendo mylimasis. Šios ankstyvosios patirtys, neabejoja L. Miller sūnus, vėliau formavo ir sudėtingą jųdviejų santykį. „Nenuostabu, kad ji nuo manęs buvo atsitraukusi – tikriausiai manė, kad jos meilė gali pražudyti ir mane“, – „The Guardian“ yra sakęs A. Penrose`as.
Mokykloje L. Miller paklusnumu negarsėjo. Jos biografijoje galima rasti pasakojimų apie tai, kaip sykį į vienos mergaitės maistą ji paslapčia įmaišė dažų. Nuėjusi į tualetą, mergaitė iš išgąsčio vos nenualpo, mat jos šlapimas buvo nusidažęs mėlyna spalva. L. Miller buvo priversta nuolat keisti mokyklas – vos pradėjusi lankyti naują, netrukus iš jos būdavo išmetama.
Mylimieji ir svaiginanti paryžietiška bohema
L. Miller prisimenama kaip mūza, savo grožiu įkvėpusi ne vieną kūrėją. Ją, sulaukusią 19 metų, judrioje Manhatano gatvėje pastebėjo ir, kalbama, išgelbėjo nuo eismo įvykio žurnalo „Vogue“ leidėjas Condé Nastas. Kone tą pačią akimirką jis paryžietišką suknelę vilkinčiai jaunai moteriai pasiūlė įsidarbinti modeliu.
Pozuoti prieš fotoobjektyvą L. Miller nebuvo naujiena – archyvuose išliko ne vienas jos portretas, įamžintas tėvo. Vėliau L. Miller kūrybą ir biografiją analizavę žinovai dalį nuotraukų įvertino nepalankiai, mat jose būsimoji fotografė, dar vaikas, pozavo nuoga. Interviu „The Guardian“ davęs L. Miller sūnus svarstė, kad tėvui ir dukteriai užsiimti tokio pobūdžio fotografija nėra priimtina.
Pasirodžiusi ant „Vogue“ viršelio, L. Miller kone pernakt išgarsėjo visoje Amerikoje. Vis tik po kelerių metų sėkmingos modelio karjeros ji suprato norinti atsistoti į kitą objektyvo pusę.
Netrukus L. Miller nukeliavo į Paryžių. Vienoje vietos kavinių susirado Prancūzijoje tuo metu gyvenusį ir kūrusį amerikiečių fotografą Maną Ray`ų. „Priėjau ir tiesiai jam pasakiau, kad nuo šiol esu jo naujoji mokinė. Jis pasakė, kad mokinių neieško, o šiuo metu apskritai išvažiuoja atostogų. Pasakiau, kad vykstu kartu. Taip ir padariau“, – L. Miller prisiminimus cituoja „The Independent“.
L. Miller prisimenama kaip mūza, savo grožiu įkvėpusi ne vieną kūrėją. (...) Pasirodžiusi ant „Vogue“ viršelio, kone pernakt išgarsėjo visoje Amerikoje.
Ėmusi dirbti su M. Ray`umi, L. Miller godžiai sėmėsi fotografijos žinias ir greitai, amžininkų žodžiais, tapo nesustabdoma. Dėl gero kadro ji galėdavo imtis net ir beprotiškiausių veiksmų. Pavyzdžiui, iš gydymo įstaigos pasiskolinti amputuotą moters krūtį ir nufotografuoti ją „patiektą“ lėkštėje.
17 metų vyresnis mokytojas, netrukus tapęs ir L. Miller mylimuoju, ją suvedė ir su to meto siurrealistų bendruomene: Pablo Picasso, kuris vėliau tapo ilgamečiu jos bičiuliu, Jeanu Cocteau ir kitais. Nors L. Miller ir M. Ray`us buvo sėkmingas kūrybinis duetas, „The Guardian“ rašo, kad seksualinė L. Miller laisvė ir nepriklausomumas jos mylimąjį vedė iš proto. Sykį Paryžiaus gatvėse M. Ray`us buvo pastebėtas vaikščiojantis su revolveriu rankoje ir kilpa ant kaklo.
Po kelerių Paryžiuje praleistų metų L. Miller grįžo į Jungtines Valstijas ir Niujorke įkūrė sėkmingą fotografijos studiją, tačiau netrukus keliai ją nuvedė į Egiptą.
„Vakarėlyje sutikau žavingą egiptietį. Nutarėme susituokti ir išvykti gyventi į Kairą. Nuolat leisdavomės į ekspedicijas po dykumą, ieškodavome oazių, pradingusių kaimų, nežinomų civilizacijų pėdsakų. Žinoma, nieko taip ir neradome“, – 1974 m. „Vogue“ yra sakiusi L. Miller.
Vis tik prabangus gyvenimas Afrikoje ilgainiui L. Miller pasidarė nuobodus. Įkalbėjusi savo vyrą, verslininką Azizą Eloui Bey`ų, ji nutarė trumpam vėl apsilankyti Paryžiuje. Dar patį pirmą viešnagės vakarą apsilankė vakarėlyje, kuriame, beje, dalyvavo ir jos buvęs mylimasis M. Ray`us. Ten pat ji sutiko tapytoją Rolandą Penrose`ą. Tarp jųdviejų akimirksniu įsižiebė aistra, o netrukus naujoji pora apsigyveno Londone.
Darbas fronte ir garsioji nuotrauka Hitlerio vonioje
1940-aisiais L. Miller įsidarbino britų „Vogue“. Redakcijoje fotografės talentas ėmė skleistis dar ryškiau. Netrukus ji kaip karo korespondentė išvyko į frontą. Įžengti į aktyvią kovos zoną moteriai, net ir turinčiai akreditaciją, buvo draudžiama. Vis tik penkias dienas praleidusi prie fronto linijos, ji tapo autore pirmojo istorijoje kadro, kuriame užfiksuotas padegamojo mišinio napalmo panaudojimas.
L. Miller fiksavo sergančius vaikus Vienos ligoninėje, skurdų gyvenimą pokario Vengrijoje, nacių pareigūnų ir jų šeimų lavonus. Viena ikoniškiausių laikoma ir 1945-ųjų balandžio 30 d. amerikiečių fotožurnalisto Davido E. Schermano daryta L. Miller nuotrauka. Miunchene, Adolfo Hitlerio bute, ji pozuoja įlipusi į jo vonią. Šalia jos – murzini batai, kuriais L. Miller tądien avėjo lankydamasi išlaisvintoje Dachau koncentracijos stovykloje. Simboliška, kad ši nuotrauka buvo padaryta tą pačią dieną, kai pasklido žinia apie A. Hitlerio savižudybę.
Viena ikoniškiausių laikoma ir 1945-ųjų balandžio 30 d. amerikiečių fotožurnalisto Davido E. Schermano daryta L. Miller nuotrauka. Miunchene, Adolfo Hitlerio bute, ji pozuoja įlipusi į jo vonią.
Sūnaus prisiminimuose – nemotiniška mama
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, L. Miller grįžo į Didžiąją Britaniją. Nors gydytojai prognozavo, kad ji negalės susilaukti vaikų, sulaukusi 40 metų L. Miller pajuto po širdimi nešiojanti gyvybę. Ji oficialiai išsiskyrė su egiptiečiu vyru ir ištekėjo už savo vaiko tėvo, Paryžiaus meilės R. Penrose`o.
Knygą „The Lives of Lee Miller“ (liet. „Lee Miller gyvenimai“) išleidęs fotografės sūnus prisimena, kad su mama gyventi nebuvo lengva. Jo žodžiais, jai trūko net ir paprasčiausių motiniškų instinktų. Leidiniui „The Guardian“ A. Penrose`as pasakojo, kad pirmieji jo vaikystės prisiminimai susiję ne su tėvais, o su aukle, kuri jam kur kas labiau atstojo mamą nei tikroji motina.
Ją kamavo siaubingi nuotaikų svyravimai, ji sirgo depresija. Būti šalia jos buvo sunku. Ji niekada nesmurtavo fiziškai, bet galėdavo būti žiauri emociškai ir verbaliai.
Tėvai dažnai keliavo, prisimena menininkų sūnus, o savaitgaliais į jų namus sugužėdavo daugybė svečių. „Tada nesupratau, kad įvairiomis užsienio kalbomis šnekantys žmonės buvo vieni svarbiausių to meto kūrėjų“, – sakė A. Penrose`as, prisiminęs jaukią prancūziškais kvepalais ir tabaku atsiduodančio P. Picasso draugiją.
L. Miller sūnus ne viename interviu sakė, kad jam gimus motina susirgo depresija po gimdymo, paniro į alkoholį, neatsakingai vartojo vaistus, nustojo rūpintis iki šiol atsakingai puoselėta išvaizda. A. Penrose`as neabejoja, kad sugrįžusią iš fronto ją kamavo ir potrauminis streso sindromas, nors anuomet apie jį dar buvo mažai kalbama.
„Ją kamavo siaubingi nuotaikų svyravimai, ji sirgo depresija. Būti šalia jos buvo sunku. Ji niekada nesmurtavo fiziškai, bet galėdavo būti žiauri emociškai ir verbaliai. Šią problemą sprendžiau vengdamas motinos, tad jos beveik nepažinojau“, – leidiniui „Rushh“ yra pasakojęs L. Miller sūnus.
Tuo metu L. Miller vyras turėjo ne vieną nesantuokinį romaną, rašo „The Article“. Šeimos namuose netrūkdavo konfliktų, o L. Miller kartodavo, kad jei tik nežinotų, kaip gerai be jos būtų vyrui ir sūnui, nusižudytų.
„Ji mirtinai bijojo psichologų“
Ilgainiui L. Miller atsitraukė nuo fotografijos ir paniro į naują aistrą – maisto gamybą. Apie L. Miller rengiamus siurrealios kulinarijos vakarėlius, kuriuose ji patiekdavo mėlynus spagečius ar krūtų formos žiedinius kopūstus, sklandė legendos, rašo womensweekly.com.
Vis tik fotografės sūnus sako, kad virtuvė nebuvo eilinis motinos pomėgis – jis ją išgelbėjo nuo depresijos ir alkoholizmo. „Ji mirtinai bijojo psichologų, tad alkoholizmą ir depresiją įveikė be pagalbos, vien savo atkaklumu, tapdama virtuvės šefe“, – portalui „Cinegirl“ sakė A. Penrose`as.
Ryšį su motina A. Penrose`as atkūrė jau sukūręs savo šeimą ir paragintas žmonos. „Pamenu, kaip Lee laikė mūsų dukrytę Ami, kai ši buvo dar visai maža, – „The Guardian“ pasakojo A. Penrose‘as, visuose interviu motiną vadinantis vardu arba pavarde. – Ji jau sirgo vėžiu, vartojo daugybę vaistų, bet tarp jųdviejų tikrai pamačiau meilę. Ta akimirka man buvo labai jautri.“
Sulaukusi 70 metų, L. Miller mirė nuo plaučių vėžio. „Visiems kartoju: „Gyvenime neiššvaisčiau nė minutės.“ Bet dabar žinau, jeigu gyvenčiau darsyk, su savo mintimis, kūnu ir meile elgčiausi dar laisviau“, – vieną iš paskutinių užrašytų L. Miller minčių cituoja „Forbes“.
Apie motinos kūrybos svorį ir svarbą A. Penrose`as sako sužinojęs tik po jos mirties, mat savo darbais L. Miller namuose niekada nesididžiuodavo. Nepaisydamas slogių vaikystės prisiminimų, L. Miller sūnus su žmona ėmėsi archyvuoti fotografės darbus ir kitais būdais saugoti motinos atminimą.
A. Penrose`as reikšmingai prisidėjo ir prie kino teatruose neseniai pasirodžiusio filmo „Tiesos kadras“ kūrimo. Jo motiną juostoje vaidina aktorė K. Winslet. Vaidmeniui, kuriam jau dabar prognozuojama didelė sėkmė, ji ruošėsi septynerius metus.
