Veidai

2019.01.09 00:23

Kviečia keliauti po Naująją Vilnią: sukūrė virtualų pažintinį turą su lankomiausiomis vietomis

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, Lietuva“, LRT.lt2019.01.09 00:23

Sostinės Naujosios Vilnios gyventojai, pasipiktinę, kad viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, jog Naujosios Vilnios mikrorajonas – vienas baisiausių mieste, sugalvojo pažintinį žaidimą, kuriame siūlo pasivaikščioti ir susipažinti su 19-tame amžiuje klestėjusia gyvenviete. Išleistas žemėlapis ir sukurta programa išmaniesiems įrenginiams su istorinių objektų aprašais.

Penkerius metus kurtam projektui bendruomenė paskyrė visą jiems praėjusiais metais duotą finansinę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramą.

Žvarbų savaitgalio rytą sostinės Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje žmonės rinkosi į ekskursiją. Vietos bendruomenės pirmininkas, architektas Maksimas Zacharovas pristato bendruomenės pernai sukurtą maršrutą per istorines vietas atokiame Vilniaus mikrorajone.

„Mes padarėme interaktyvią kelionę, žaidimą, taip pat išleidome puikų žemėlapį, (...) o jis yra būtent skirtas Naujosios Vilnios žinomumui, jo skatinimui. Yra maršrutai, kuriuos mes per penkerius metus išrinkome. Buvo labai daug žygių, ekskursijų, o dabar pateikėme pačią naujausią versiją“, – sako M. Zacharovas.

Naujosios Vilnios puslapyje pristatomame žaidime yra maršrutas ir objektų aprašai. Aplankius visas 28 vietas ir jas pasižymėjus internete, galima laimėti prizų su Naujosios Vilnios atributika.

„Žmonės iki tol neturėjo praktiškai jokios informacijos. Net ir patys vietiniai, Naujosios Vilnios gyventojai, išgirsdavo apie faktiškai skirtingus objektus iš savo tėvų, senelių, tai buvo tokia maždaug akmens amžiaus lygio pasakojimai „iš lūpų į lūpas“, – pasakoja Naujosios Vilnios miesto bendruomenės pirmininkas.

Naujosios Vilnios bendruomenė – viena jauniausių Lietuvoje. Ji susikūrė tik pernai vasarą, kai Naujoji Vilnia šventė 115-ąjį gimtadienį. Pasak gyventojų, organizuodami šventę pamatė, kad reikia bendros organizacijos.

Pastūmėjo ir nesprendžiamos socialinės, infrastruktūros problemos. Atokus mikrorajonas iki šiol neturi dviračių tako jungties su miesto centru, nors pakeliui yra gražiausios Vilniaus vietos – Rokantiškių piliavietė, Pūčkorių atodanga, Belmonto užtvanka.

BNS nuotr.

Interneto programai ir žemėlapiui bendruomenė skyrė visą pernai jiems suteiktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramą – 5 tūkst. eurų. Jau trečius metus ministerija skiria lėšų miestų bendruomenėms paremti. Seniūno teigimu, gaunamos lėšos – nedidelės, tačiau jos telkia žmones bendrai veiklai.

„Mes vienas nuo kito dažnai atskirti esame savo namų rūpesčių, įvairių veiklų kasdieninių. Matant veiklą įsitraukia ir kiti bendruomenės nariai, manau, kad kuo daugiau lėšų ateis prie žmonių, į tą žemiausią grandį, tuo bus stipresnės bendruomenės, tuo geriau gyvens, pajus naudą ir patys gyventojai“, – atskleidžia Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuško.

Pasak seniūno, anksčiau pinigų buvo skiriama ir turtui įsigyti. Už juos seniūnija, pasitarusi su bendruomenėmis, statė vaikų žaidimo aikšteles, sporto treniruoklius. Tokios paramos trūksta ir šiandien. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Aurelija Olendraitė tikina, kad parama bendruomenėms turi kitų tikslų.

„Renginiai, erdvės susiburti, pabūti kartu yra labai svarbu, bet taip pat reikia Lietuvoje paskatinti didesnį dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek savivaldybėse. Kad žmonės patys aktyviau įsitrauktų priimant sprendimus, kurie liečia jų gyvenimus“, – mano A. Olendraitė.

Plačiau – Monikos Petrulienės reportaže (29:30–34:11).