Pica ir kava. Du dalykai, kurie garsina Italiją, o ypač - Neapolį. Čia gyvenantis italas Giuseppe Schisano mina savo specialaus vežimo pedalus. Nardydamas siauromis gatvėmis jis siekia pasipelnyti iš italų meilės kavai. Italijoje kavinėse nusidriekia laukiančiųjų eilės, čia - itin populiaru gerti kavą lėtai. Giuseppe bando pakeisti šį italų įprotį, sustodamas ten, kur gali rasti ir pasiūlyti neapolietiškos kavos ištroškusiems italams.
Cuccuma – neapolietiškas kavinukas yra vienas seniausių prietaisų itališkai kavai ruošti. Nors kavinuką sukūrė prancūzas, juo pradėjo naudotis Neapolio gyventojai XIX amžiuje, galiausiai aplink jį ėmė suktis visa neapolietiška kultūra. Išvirti kavą šiuo prietaisu trunka ilgiau, nei pagaminti ekspreso kavą, bet dėl to šios kavos virimo būdo populiarumas nemažėja.
„Įdomiausia, kad ši idėja kilo iš vieno Ispanų kvartalo, atsidūrusio visuomenės užribyje. Bet yra jaunų žmonių, kurie pasiryžę daug dirbti ir atiduoti visą save, kad pasiektų norimų rezultatų“, – pasakoja kavos pardavėjas.
Giuseppės kavos prekybos būdas - neįprastas italams, tačiau prekybos schema - gana dažna pietų Italijoje. Prekeivis neturi meniu, patys italai nusprendžia, kiek pinigų skirti už ragautą kavą. Dažniausiai italai už kavą sumoką eurą - tiek pat, kiek mokėtų kavinėje.
Daugiau – įraše.
