Nykstant bitėms kaimo vietovėse, prancūzai sumanė įrengti avilius ant Paryžiaus stogų. Bitininkai tikina, kad toks medus ne tik nėra labiau užterštas, bet jo kokybė net geresnė, mat mieste mažiau pesticidų, o augalų įvairovė didesnė.
Miesto bitininkystė Paryžiuje suklestėjo paskutiniais metais, dabar ant stogų – per tūkstantį avilių.
Bitininkas Audricis de Campeau savo pirmuosius avilius įrengė 2009-aisiais – ant pačių žymiausių sostinės stogų, tokių kaip Orsė muziejaus ar Invalidų rūmų. Pirmasis jo derlius buvo net 60 kilogramų medaus, dabar auga kartu su aviliais.
Jis stebina sakydamas, kad priešingai, nei mano daugelis, miesto medus yra švaresnis, nei surinktas laukuose, nes parkuose ir miesto soduose pesticidai uždrausti. Ir sudėtis jo kur kas turtingesnė nei to, kurį bitės suneša iš intensyviai auginamų monokultūrų laukų.
„Paryžiuje daugybė įvairių gėlių, kitų augalų. Tarp dviejų pagrindinių akacijų ir liepų nektaro rinkimo sezonų, bitės gali rasti žydinčių krūmų. Metų pradžioje gali rinkti nektarą iš rozmarinų, čiobrelių, vėliau – iš levandų“, – sako bitininkas.
Jis įsitikinęs, kad tokia įvairovė labai naudinga ir pačioms bitėms, kurių kasmet Prancūzijoje ir visoje Europoje peržiemoja vis mažiau. Bites ant stogų jis įkurdina „daugiabučiuose“ aviliuose – po tris ar keturis.
Už Paryžiaus medaus stiklainį gurmanai pakloja iki 25 eurų.
Vis dėlto miesto bitininkai sako suprantantys, kad vien ant stogų nykstančių bičių išsaugoti nepavyks.
Išsamiau – reportaže.
