Veidai

2018.08.18 13:22

Saudo Arabija ruošiasi kasmetinėms hadžo apeigoms

BNS2018.08.18 13:22

Saudo Arabija ruošiasi sekmadienį prasidėsiančioms kasmetinėms hadžo apeigoms, o į ultrakonservatyvią karalystę atvyko 1,6 mln. musulmonų tikinčiųjų iš užsienio.

Ši piligriminė kelionė yra vienas iš penkių islamo stulpų. Ją bent kartą gyvenime turi siekti atlikti kiekvienas pajėgus ir išgalintis musulmonas.

Pastarosiomis savaitėmis Mekos mieste rinkosi tikintieji iš viso pasaulio. Visi jie kartojo žodžius „Labayk Allahuma Labayk“ („Esu čia, Dieve, atsiliepiau į Tavo kvietimą. Esu čia.“)

Hadžas suteikia žmonėms galimybė pasijusti esančiais arčiau Dievo, nors musulmonų pasaulis patiria daugybę iššūkių – pradedant ekstremizmo grėsme Artimuosiuose Rytuose, nors džihadistų judėjimas „Islamo grupė“ Irake ir Sirijoje jau yra gerokai susilpninta, baigiant negandomis, patiriamomis Mianmaro musulmonų rohinjų mažumos.

„Jausmus atliekant hadžą man sunku nusakyti, – sakė iš Egipto atvykęs maldininkas Imadas Abdel Raheemas. – Taip pat noriu melstis už visas musulmoniškas šalis, kad jie visur gyventų laisvai – Palestinoje, Birmoje, visose, vietose, Afganistane, Indijoje.“

Tikintieji per apeigas vilki paprastus baltus maldininkų drabužius be siūlių iš dviejų baltos medžiagos atraižų, simbolizuojančius musulmonų vienybę ir lygybę prieš Dievą. Moterys dėvi laisvus drabužius, prisidengia plaukus ir nenaudoja makijažo bei nagų lako, kad pabrėžtų kuklumą ir dvasinį tyrumą.

Daugelis atvykusių maldininkų ėjo ratu aplink kubo pavidalo Kaabos šventovę Mekos didžiojoje mečetėje – švienčiausioje islamo vietoje. Kaabą musulmonai laiko simboliniais Dievo namais ir jo vienumo simboliu. Musulmonai visame pasaulyje meldžiasi penkiskart per dieną atsigręžę šio statinio kryptimi.

Musulmonai per hadžą mini pranašo Muhammado, taip pat biblinio pranašo Abraomo (Ibrahimo) ir jo sūnaus Izmaelio gyvenimo įvykius.

Po pamaldų Mekoje maldininkai pirmadienį keliaus į vietovę, vadinamą Arafato kalnu, kur pranašas Muhammadas pasakė savo paskutinįjį hadžo pamokslą. Iš ten piligrimai trauks į vadinamąją Muzdalifos vietovę, o pakeliui prisirinks akmenukų, kuriais vėliau apmėtys Šėtoną simbolizuojančius stulpus Minos slėnyje.

Šiuo ritualu paminimas patriarcho Ibrahimo (Abraomo) poelgis, kai jis trijose vietose sviedė akmenis į Šėtoną, kuris pasirodęs mėgindavo įtikinti jį neklausyti Dievo įsakymo paaukoti sūnų Izmaelį. Galiausiai Dievas sulaikė Abraomą ir išgelbėjo jo sūnų, o vietoj jo buvo paaukotas avinas.

Pagal hadžo pabaigą simbolizuojančią tradiciją maldininkai vyrai nusiskus plaukus, o moterys nusikirps plaukų sruogą. Musulmonai visame pasaulyje hadžo pabaigą mini per Id al Adhą (Aukojimo šventę). Per ją prisimenamas Abraomo ryžtas paaukoti savo sūnų ir skerdžiamos avys bei galvijai, o jų mėsa dalijama neturtėliams.

Daugeliui maldininkų hadžas yra pakilus, tik kartą per gyvenimą pasitaikantis įvykis, tačiau ši kelionė toli gražu nėra lengva. Šįkart oras Mekoje ir Minoje įkais maždaug iki 42 laipsnių Celsijaus. Maldininkams per dieną tenka nueiti 5–15 km, o laukimo ilgose eilėse gali neatlaikyti net patys kantriausieji.

Tuo metu Saudo Arabijai hadžas tampa didžiausiu metų logistiniu iššūkiu. Valdančiosios Saudų giminės legitimumas grindžiamas švenčiausių islamo vietų sergėtojų statusu. Karaliaus Salmano oficialus titulas yra „dviejų šventųjų mečečių (Mekoje ir Medinoje) sergėtojas“. Šį garbės titulą turėjo visi kiti Saudų karaliai ir anksčiau Hidžazo regione viešpatavę Osmanų imperijos valdytojai.

Karalystė skiria milijardus dolerių už parduodamą naftą gaunamų pajamų saugumo ir apsaugo priemonėms, ypač Minoje, kur yra įvykę kai kurių pražūtingiausių hadžo incidentų.

Daugiausiai gyvybių pareikalavusi tragedija įvyko prieš trejus metus: 2015 metų rugsėjo 24-ąją kilus panikai ir spūsčiai maldininkų minioje Minoje žuvo mažiausiai 2 426 žmonės.

Saudo Arabija iš pradžių oficialiai skelbė, kad žuvusiųjų buvo tik 769, o dar 934 žmonės buvo sužeisti. Tikrasis aukų skaičius buvo paskelbtas tik po dviejų dienų. Karalystė šio neatitikimo niekada nepaaiškino, taip pat nepaskelbė tarnybų pažadėto tyrimo rezultatų.

Padėtis Saudo Arabijoje taip pat nerami dėl teroristų tinklo „al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ vietos grupuotės keliamos grėsmės. Keliomis dienomis anksčiau Vidaus reikalų ministerija pripažino šalies centriniame Kasimo regione suėmusi vieną Saudo Arabijos pilietį, apsijuosusį mirtininko sprogdintojo diržais ir pradėjusį šaudyti į saugumo pajėgas.

Hadžas neretai persipina su politika. Saudo Arabija, valdoma karaliaus Salmani ir jo itin veiklaus 32 metų sūnaus sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano, palaiko įtemptus santykius su šiitišku Iranu, 2016 metais paskelbusiu hadžo boikotą. Šiemet iraniečiai piligriminėje kelionėje dalyvaus – kaip ir katariečiai, kurių nedidelei šaliai Rijadas ir trys kitos arabų valstybės yra paskelbusios griežtas sankcijas.

Tuo metu Saudo Arabijos vadovaujamas karas Jemene su šiitų sukilėliais tęsiasi, o jo pabaigos vis dar nenusimatė. Sukilėliai husiai per šį konfliktą paleido į karalystę daugiau kaip 150 balistinių raketų, o Rijado vadovaujamos koalicijos pajėgų aviacija kai kada smogdavo turgums ir ligoninėms.

Itin keistas momentas – kad kanadiečiai neseniai užsitraukė Saudo Arabijos rūstybę dėl savo diplomatų pareiškimų per „Twitter“, raginusių paleisti karalystėje kalinamas moterų teisių aktyvistes.

Hadžo dalyviai reiškė viltį, kad musulmonų pasaulyje santykiai pagerės.

„Viliuosi, kad šie metai islamiškoms valstybėms bus geri , – sakė egiptietis maldininkas Ahmadas Mohammadas. – Tikiuosi, kad padėtis pagerės, ir prašau Dievo priimti mano piligrimystę.“