2018 liepos 5 d. Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta armėnų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Užupyje Tigranas Mkrtchyanas, Užupio Respublikos prezidentas Romas G. Lileikis ir premjeras Sakalas Gorodeckis.
Liepos 5 d. yra Armėnijos Konstitucijos diena. Lygiai prieš 23 metus, 1995 metais šią dieną, buvo priimta Armėnijos Konstitucija. Tačiau armėnų teisyno istorija prasidėjo, kai Biblija buvo išversta į armėnų kalbą, t. y. nuo V amžiaus. Nuo to meto yra išlikę keli teisiniai dokumentai, kuriuose minima, jog jau penktame šimtmetyje armėnų karalius Vachaganas sudarė Kanoninę konstituciją. Tęsdamas tradicijas XII amžiaus teisės kodeksą parašė armėnų mokslininkas Mkhitaras Goshas.
Praėjus šimtmečiui, armėnų kariuomenės vadas Smbatas parengė Kilikijos Armėnijos kodeksą. Įdomu yra tai, jog išsilavinę Indijos armėnai XVIII amžiaus pabaigoje parengė išsamią Armėnijos Konstituciją pavadinimu ,,Šlovės pinklės“, kurią sudarė 512 skyrių. Pirmoji Konstitucijos dalis buvo parašyta dar 1773 m., o antroji – 1781 m. Taigi akivaizdu, kad armėnų konstitucinė tradicija yra viena iš seniausių pasaulyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Yra kelios priežastys, dėl kurių Užupio Respublikos Konstitucijos lentos armėnų kalba atidengimas yra reikšmingas. Šiais metais armėnai ir, kaip teigia pranešimo autoriai, Užupio kaimynai, lietuviai, pažymi savo tautinių valstybių atkūrimo šimtmečius. Šiais metais rudenį bus minimas 2800-osios Jerevano, senosios Armėnijos sostinės, įkūrimo jubiliejus. Tuo metu Armėnijoje vyks 17-asis Frankofonijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris Jerevane sukvies daugiau nei 80 pasaulio šalių vadovų delegacijas.
Armėnai pasklidę po pasaulį nuo seno gyveno Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. Buvo vieni iš 1410 metais vykusio Žalgirio mūšio dalyvių ir didvyrių. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje armėnų kalba buvo viena iš šešių kalbų, vartojamų teisminėje sistemoje, įtvirtinus tai Lietuvos Statute. Lietuvos armėnai buvo prekybininkai, kariai, menininkai, mokslininkai bei diplomatai, tarnavę Lietuvos kunigaikštystės valdovams. Vietos armėnų bendruomenė Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei šešerius šimtmečius ir tapo neatskiriama Lietuvos visuomenės dalis. Ne veltui Lietuva pirmoji pasaulyje pripažino Armėnijos nepriklausomybę 1990 metais.
Atsižvelgiant į minėtus faktus, Užupio Konstitucijos 31-osios lentos armėnų kalba atidengimas yra labai laukiamas lietuvių ir Lietuvos armėnų, parodant ir sustiprinant mūsų tautų istorines ir kultūrines sąsajas.
