Veidai

2018.07.21 16:41

Ar žinote, kas išrado kompasą?

Kinai pirmieji pastebėjo, kad pailgas magnetas, padėtas ant upe plaukiančio medžio gabalo, visada pasisuka ta pačia kryptimi. Pritaikius šią įžvalgą, prieš daugiau nei 4 tūkst. metų buvo išrasta kompaso rodyklė – įmagnetintas plieno strypelis, galintis laisvai sukiotis.

Europą šis išradimas pasiekė gerokai vėliau – jį atvežė pirkliai, keliavę Didžiuoju šilko keliu. Iš pradžių tai buvo įmagnetintos adatos, pritvirtintos prie kamštinio medžio pagrindo ir įdėtos į dubenį su vandeniu.

Dar vėliau rodyklė buvo sujungta su kompaso rože – laipsniais sudalytu disku, kuris rodė tikslius duomenis. Toks kompasas, išrastas XIII a., iki šių dienų beveik nepasikeitė.

Šiandien laivuose ir lėktuvuose naudojami ne įprasti magnetiniai kompasai, o modernesni girokompasai.

Beje, lakūno Stepono Dariaus gimtinės memorialiniame parke eksponuojamas simbolinis granitinis kompasas, nuo kurio centro tiksliu azimutu pasodinti medeliai, žymintys pagrindines S. Dariaus gyvenamųjų vietų kryptis. Kompasas sukurtas remiantis lėktuve „Lituanica  buvusio kompaso prototipu. 

Dingęs Jogailos sūnus įkvėpė ne vieną sąmokslo teoriją

Kol antragimis Jogailos sūnus Kazimieras valdė Lietuvą, jo vyresnysis brolis Vladislovas karaliavo ir Lenkijoje, ir Vengrijoje. Būtent pastaroji karalystė tuo metu vis rimčiau susidūrė su Balkanų pusiasalyje beįsitvirtinančia nauja jėga – turkais.

Europoje vis atgyjanti kryžiaus žygio prieš musulmonus idėja 1444 m. sulaukė plataus atgarsio, o popiežiui Eugenijui IV kampanijai į Balkanus pavyko sutelkti gausias jėgas. Patikėjęs sėkmingo karo galimybe, Vladislovas Jogailaitis nutraukė tik ką su turkais patvirtintas paliaubas. Lapkričio mėnesį vos 20-mečio karaliaus vedama jungtinė kryžeivių armija ties Varna susidūrė su priešu.

Mūšio baigtis buvo katastrofiška – krikščionys buvo visiškai sutriuškinti, o pats Vladislovas dingo be žinios. Faktas, kad mūšio lauke monarcho kūnas taip ir nebuvo surastas, pakurstė kalbas: galbūt Vladislovas išsigelbėjo? Laukdamas jo grįžtančio, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras delsė priimti pasiūlymą užimti atsilaisvinusį Lenkijos sostą, o jųdviejų motina Sofija Alšėniškė vengrų ponus tikino kol kas neskubėti rinkti naujo valdovo.

O gandais, esą Vladislovas išsigelbėjo ir dabar gyvena Konstantinopolyje, patikėjęs popiežius Romoje net surengė didžiulę šventę.

Visgi mūšyje prapuolęs karalius niekaip nesirodė, tik vienas po kito rasdavosi įvairių apsimetėlių avantiūristų. Praėjus aštuoneriems metams būta kalbų, neva Jogailaitis inkognito gyvena kažkur Portugalijos salose.

Sekdami šiuo gandu, dabartiniai pseudoistorikai net sugebėjo sukurti įmantrią teoriją, esą į Portugaliją pasitraukęs Vladislovas buvo ne kieno nors kito, o Kristupo Kolumbo tėvas. Tačiau tikra tik tai, kad po mūšio apie Vladislovą nėra žinomo nieko tikra.

Vokiečių kompozitorius F. Mendelssohnas turėjo ne tik muzikinį talentą

Pasiturinčioje hamburgiečių šeimoje gimęs Felixas Mendelssohnas buvo lavinamas visapusiškai, todėl greta muzikinio talento – komponavimo, atlikimo meno ir dirigavimo gabumų – jis dar ir puikiai tapė, rašė eiles, buvo atletas, domėjosi kalbomis.

Šis XIX a. kūrėjas 1829 m. suorganizavo ir dirigavo baroko kūrėjo Johanno Sebastiano Bacho „Pasijai pagal Matą“. Būtent tada prasidėjo J. S. Bacho muzikos tikrasis atgimimas, pripažinimas ir suklestėjimas.

Galbūt dėl to, kad buvo apdovanotas talentų gausa ir koncentravo dėmesį į kūrybą, kartą F. Mendelssohnas per išsiblaškymą paliko savo kūrinio rankraštį vežiko karietoje. Pasaulis būtų netekęs žymiosios F. Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“ uvertiūros. Tačiau talentingasis kūrėjas romantikas turėjo fenomenalią atmintį, tad uvertiūrą užrašė iš naujo.